Kaip keitėsi maisto produktų kainos, ar jos grįš į prieškarinį lygį bei ko prekybos centrai siekia viliodami įvairiomis loterijomis bei akcijomis – dalijosi kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos prekybos centruose gruodį pigo 0,1 proc. (0,05 euro). Kaip rodo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ analizė, buvo 14,3 proc. pigesnis nei 2022 metų atitinkamu laikotarpiu.
Vidutinio prekių krepšelio kaina mažėja penktą mėnesį iš eilės, bet esminė konkurencija, anot portalo, toliau vyksta tarp prekybos tinklų „Maxima“ ir „Lidl“.
„Dabar mes turime situaciją tokią, kad turime statistinį paradoksą ir turėsim kažkur iki balandžio mėnesio. Užpraeitais metais nuo lapkričio iki praeitų metų balandžio mėnesio buvo pats kainų augimo yra pikas ir lyginant su tomis aukštomis kainomis, mes matysime kainų mažėjimą, ką mes matome ir pas save“, – prognozavo pašnekovas.
Pigiausių prekių krepšelis, lyginant su praėjusiais metais, pinga praktiškai dešimt eurų arba 14 proc. Tačiau suma yra vis tiek didesnė, nei buvo prieš karo Ukrainoje pradžią.
2023 m. gruodį, lyginant su gruodžio mėnesiu prieš karą, prekių krepšelis brangsta 13,6 euro arba 31 proc.
„Po tokios statistikos žmonės visada, prisimindami senesnes kainas ir palygindami su tuo, kas yra, sakys: „Mes kažkaip nejaučiam, kad kažkur tos kainos grįžo“, – teigė jis.
Ar maisto kainos gali grįžti į lygį, kurį stebėjome prieš karą Ukrainoje?
Anot jo, labiausiai paveiktų grupių, tokios kaip aliejus, grūdai ar kas susiję su makaronais, kainos neturėtų grįžti į buvusį lygį.
Tačiau galima rasti ir grupių, kurių kainos gali mažėti vien dėl to, kad tokių prekių yra daugiau ir jos neišparduotos. Tarkime, taip gali nutikti su sviestu.
„Nei gamybininkai, nei prekybininkai nėra suinteresuoti, kad kainos mažėtų“, – patikino jis.
Svarbu įsiminti, kad pigiausių prekių krepšelis ir populiariausių prekių krepšelis – du skirtingi dalykai.
Pigiausios prekės – tai pačios pigiausios bazinės prekės: nuo šokolado iki vištienos ketvirčiai. Beje, čia taip pat įeina ir privatūs prekybos tinklų ženklai. Įdomu ir tai, kad bendroje statistikoje prekybos tinklai siūlo nebe 15 proc. tokių prekių, o apie 26 proc.
Į populiariausių maisto prekių sąrašą įeina žinomi prekės ženklai. Kadangi jie nori pasivyti infliaciją ir kompensuoti už reklamą, kainos čia augo sparčiau, kol pigiausių prekių krepšelis pinga.
Pastebima ir tai, kad jeigu anksčiau prekybos tinklai nesivargino ieškoti pigiausios alternatyvos, tarkime, maltos kavos ar jogurto, tačiau dabar pradėjo paieškas – žmonės taupo ir ieško, kur nusipirkti pigiau.
Paklaustas, kiek maisto kainoms turi įtakos patys prekybininkai, P. Čepkauskas atsakė, kad tai priklauso nuo visos grandinės. O visos grandinės dalys kainas kėlė nuo pat 2022 metų.
Jei 2022 m. prekybos tinklai dar sulaikė nuo didesnio kainų augimo, tačiau vėliau viską permetė vartotojams. Kainas tada kėlė ir patys gamybininkai, ir prekybininkai, ir net tarpininkai. Jei patikrintume didžiųjų įmonių grynuosius pelnus – jie augo dvigubai, patikino jis.
„Niekas to vartotojo per daug negailėjo“, – kalbėjo pašnekovas. Kadangi praėjusių metų pabaigoje vartotojas jau sumažino vartojimą, pardavimai pradėjo artėti prie užpraeitų metų lygio.
Tačiau manoma, kad vartojimas augs, o tai sudarys sąlygas vėl kelti kainas.
Vietoje mažesnės kainos prekybininkai, kaip pastebima, taiko įvairias akcijas, nuolaidas, kviečia dalyvauti žaidimuose. „Imasi tokių marketinginių veiksmų, kai kalba apie kainą, gerą pasiūlymą, bet nesakoma, kad cukrus kainuoja 59 centus“, – pateikė pavyzdį.
Tai reiškia, kad kainų nenorima mažinti, tačiau norima sudaryti įvaizdį, kad siūlomos geros kainos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
