Darbo pasiūlymų per besibaigiančius metus sumažėjo beveik visuose sektoriuose, išskyrus viešojo valdymo, finansų bei draudimo, kur, lyginant su pernai buvusia situacija, šiek tiek daugėjo naujų darbo vietų. Ir nepaisant to, kad visoje Europoje 2023-aisiais buvo jaučiamos įtampos dėl ekonominės situacijos ir neapibrėžtumo, Lietuvos darbo rinka, anot Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki metų pabaigos išlaikė nuosaikias stabilumo tendencijas.
Lietuva – tarp dešimties ES šalių, kuriose labiausiai šiemet išaugo užimtųjų skaičius
Nuo metų pradžios jis padidėjo 2,1 proc. Daugiausiai (4,5 proc.) užimtųjų skaičius išaugo Islandijoje. Lietuvoje nedarbo lygis nuo metų pradžios sumažėjo 0,4 proc. punkto, o labiausiai padidėjo Estijoje – 1,0 proc. punkto.
„Metams baigiantis, matome optimistiškesnį scenarijų nei tikėtasi. Nors ūkio sektoriuose vyravo skirtingos tendencijos, stebėjome banguojančią ir netolygią darbo paklausą, bet darbo rinka išsilaikė pakankamai stabiliai.
Darbuotojų poreikis ryškiausiai sumažėjo apdirbamojoje pramonėje, neigiamai sureagavo baldų ir medienos sektorius, patyręs grupės darbuotojų atleidimus. Tačiau išvengta didesnio neigiamo poveikio visai darbo rinkai. Dabartinis nuosaikumas palankus dirbantiems bei darbo ieškantiems aukštos kvalifikacijos specialistams, bet kelia naujus išbandymus įmonėms dėl darbuotojų samdos ir veiklos plėtros“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
UT duomenimis, bendros tendencijos šalyje išlieka be didesnių pokyčių, nors lėtėjimo simptomai darbo rinkoje stebimi visą pastarąjį pusmetį. Fiksuotas 5,8 tūkst. mažesnis asmenų, turinčių bedarbio statusą, skaičius, – dabar jis siekia 150,3 tūkst. Nedarbas traukėsi 0,5 proc. punkto iki 8,4 proc. ir mažėjo didesnėje šalies dalyje – 47 savivaldybėse. Įdarbinimas išliko panašus, kaip ir pernai – į darbo rinką sugrįžo 191,1 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (0,1 proc. daugiau nei pernai).
Kol kas padėtis darbo rinkoje – prastesnė nei 2022-aisiais, bet pagrindo optimizmui esama
Anot I. Balnanosienės, nepaisant minėtų teigiamų darbo rinkos rodiklių, padėtis rinkoje išlieka prastesnė.
„Naujų klientų srautai kinta nežymiai, o laisvų darbo vietų skelbiama mažiau nei praėjusiais metais. Geroji žinia ta, kad įmonės neskuba atsisakyti darbuotojų, tad šiais metais pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus gauta 14 mažiau nei pernai“, – sakė UT vadovė.
2023-aisiais darbo pasiūlymų sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus viešojo valdymo bei finansų ir draudimo, kur jų šiek tiek daugėjo. Darbdaviai paskelbė apie 179 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai – beveik trečdaliu mažiau (32 proc.) nei buvo praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Transporto ir saugojimo srityje laisvų darbo vietų skaičius traukėsi 50,4 proc. (20,7 tūkst.), statyboje – 41 proc. (12,6 tūkst.), apdirbamojoje gamyboje – 30,1 proc. (12,8 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo veikla užsiimančiose įmonėse – 28,1 proc. (11,4 tūkst.) ir didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 25 proc. (9,8 tūkst.).
Keičiasi darbo paklausa – išryškėjo prioritetinių darbų prigimtis: aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlymų sumažėjo mažiausiai – 19 proc., o daugiausiai – net 36 proc. mažėjo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams.
Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis išlieka didelis
Šiais metais daugiau nei pernai ieškota gydytojų, slaugos specialistų, psichologų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, socialinių darbuotojų, duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, IT technikų, saityno technikų ir fizioterapeutų.
„Daugėjo įsidarbinusių UT klientų su vidutine kvalifikacija. Darbus per šiuos metus surado nemažai degalinių operatorių, asmens priežiūros namuose darbuotojų, mokytojų padėjėjų, pakavimo, pilstymo ir ženklinimo įrenginių operatorių, krovinių transporto priemonių vairuotojų, virėjų, metalinių konstrukcijų ruošėjų, autobusų vairuotojų. Tiesa, mažiau nei pernai į darbo rinką sugrįžo kepėjų, pardavėjų, apsaugos darbuotojų, siuvėjų, vaikų priežiūros darbuotojų (lopšelių-darželių auklėtojų padėjėjų), baldžių.
Tačiau per 2023-uosius daugiau įsidarbino pardavimo vadybininkų, matematikų, chemijos, statybos, ar technologijų ir gamybos inžinierių, slaugos specialistų, mokytojų, duomenų bazių projektuotojų bei administratorių ir programinės įrangos kūrėjų“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
