„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti apie smurto orderio teisines pasekmes, kai kilus konfliktui artimoje aplinkoje ginčo sprendimui yra ne tik iškviečiama policija, tačiau šeimos narys yra įpareigojamas laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie joje gyvenančių asmenų.
Situaciją plačiau komentuoja advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
2023 m. liepos mėn. Lietuvoje pradėjo veikti naujas teisinis instrumentas – „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, trumpiau „smurto orderis“.
Šis orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, skiriama priemone pilnametį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį, įpareigojant: a) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; b) nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje; c) nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ar vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Pavojų patiriantis asmuo, esant pakankamai rizikai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, dėl smurto orderio skyrimo turi kreiptis ir apie tai pranešti policijos institucijoms.
Pažymėtina, kad apsaugos nuo smurto orderis yra išduodamas 15 dienų laikotarpiui. Orderį skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, yra nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar neskirti apsaugos nuo smurto orderio turi priimti nedelsdamas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Smurtu pripažįstami tokie smurtautojo veiksmai, pasireiškiantys veikimu ar neveikimu, kai asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo gali patirti fizinę, psichologinę, turtinę ir neturtinę žalą. Vis tik, išsamus situacijos tyrimas pirminiam smurto orderio skyrimui neatliekamas.
Policijai atvykus į įvykio vietą, asmeniui paprastai užtenka nurodyti, kad jo atveju buvo smurtaujama, jis išgyvena nesaugumo ir baimės jausmus, ar pavyzdžiui, patvirtinti, kad tokioje smurtinėje aplinkoje gyvena mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju nesvarbu kokia forma pasireiškia smurtas – ar fiziškai, ar psichologiškai.
Kadangi skiriant smurto orderį nėra atliekamas nuoseklus įrodymų tyrimas, asmeniui užtenka policijos pareigūnams verbaliai nurodyti pagrindinius faktus ir patiriamus išgyvenimus, ko pasekoje gali kilti klaidinantis tikrosios situacijos vertinimas, sukeliantis daug neigiamų pasekmių smurtu apkaltintam asmeniui.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai šiuo nauju teisiniu instrumentu yra piktnaudžiaujama, siekiant įgyti asmeninės naudos ar kilus konfliktui pakenkti kitam asmeniui artimoje aplinkoje, nurodant melagingas ar tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Tokiais atvejais, siekiant apsisaugoti nuo nepagrįstų kaltinimų smurtu, rekomenduojama nepamiršti fiksuoti kilusio konflikto vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis, kurių užfiksuotą medžiagą vėliau galima pateikti policijos pareigūnams kaip tikrosios situacijos vertinimo įrodymus.
Jei to padaryti nepavyksta ar nepaisant turimų įrašų smurto orderis yra paskiriamas, toks pareigūnų sprendimas sekančiai gali būti skundžiamas teismui reiškiant reikalavimą dėl orderio panaikinimo, kartu pateikiant visus papildomus įrodymus.
