Eidamas 95-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas, partizanas Albinas Kentra (slap. Aušra).
„Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti. Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas Albinas Kentra“, – rašo ji.
A. Kentra buvo Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė išreiškė nuoširdžią užuojautą dėl partizano, Laisvės premijos laureato, Vilniaus universiteto istorijos vaizdo metraštininko, pedagogo A. Kentros mirties.
„Anapilin išėjo miško brolis, savo gyvenimą dedikavęs kovai už Lietuvos laisvę. Albino Kentros ir visos jo šeimos istorija, besąlyginis atsidavimas Tėvynei ir net ilgų metų lageriuose nepalenktos vertybės amžiams lieka mūsų tautos atmintyje ir, tikiu, įkvėps ateities kartas veikti Lietuvos labui. Nuoširdžiai užjaučiu šio didaus žmogaus netekusią šeimą, artimuosius ir draugus“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Jo tėvai buvo visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus.
Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-iais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.
16-metis A. Kentra buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.
Partizanų gretose jis buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946-ųjų vasarą jis buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį.
Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, kurie buvo kalinami lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.
Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-iais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti.
Kaune baigęs vidurinę mokyklą 1955–60 m. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą, studijuodamas susigrąžino Kentros pavardę. Laurų aštuonmetėje mokykloje dirbo anglų kalbos mokytoju, buvo vokiečių kalbos mokytojas Nemenčinės vidurinėje mokykloje.
Nuo 1965-ųjų A. Kentra ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.
A. Kentra apdovanotas Sausio tryliktosios atminimo medaliu (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002) ir kitais apdovanojimais. 2019 m. įteikta Laisvės premija.
