Siekiant į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) pritraukti daugiau investuotojų bei paruošti jiems daugiau teritorijos, Seimas pritarė jos plėtrai – LEZ būtų padidinta 520 hektarų, o investicijos į infrastruktūrą siektų apie 115 mln. eurų.
Seimas antradienį priėmė tai numatančias Kauno LEZ įstatymo pataisas, kuriomis jos plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną. Už tai balsavo 85 Seimo nariai, du buvo prieš, o susilaikė keturi.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kol kas nenumatytos tik preliminarios teritorijos, kurios pateks į LEZ, – konkretūs sklypai ir konkrečios teritorijos bus numatyti Iki 2026 metų gegužės.
Ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad išplėstoje LEZ kurtųsi užsienio gynybos, automobilių pramonės įmonės.
Papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą planuojama sukurti daugiau kaip 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų. Manoma, kad išlaidos didinant LEZ plotą siektų 114,68 mln. eurų.
Šiuo metu Kauno LEZ veikia net 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai.
