Numatomų investicijų dydis gali siekti apie 420 tūkst. eurų, planuojama, kad jos turėtų atsipirkti per nepilnus dvylika metų.
Paruošiamieji darbai, ketinant įgyvendinti šį projektą, Kauno miesto savivaldybėje pradėti ne šiemet. O dabar miesto tarybai pateiktas savivaldybėje parengtas projektas Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn“.
Šis teisės aktas bei su juo susiję dokumentai nuo šio antradienio iki gruodžio 19-osios bus derinami su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene.
Vyriausybės prašoma perduoti 1,2778 ha teritoriją prie Jėgainės g. 12D, greta miesto savivaldybei priklausančios įmonės – „Kauno energija“ valdomos Petrašiūnų elektrinės. Kol kas žemės sklypą, kuriame norima įrengti saulės elektrinę, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Aplinkos ministerijos.
Toje teritorijoje įrengus saulės jėgainę, jos pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektros energiją ketinama naudoti Kauno miesto centralizuoto šildymo organizavimui, – akcentuojama savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio teikime Aplinkos ministerijai bei NŽT.
Minimo žemės sklypo suformavimo bei pertvarkymo projektą daugiau nei prieš metus – 2022-ųjų spalio 5-ąją – savo įsakymu patvirtino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. Netrukus buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai ir kitos teisės aktais reglamentuojamos procedūros bei parengtas jo planas.
Portalas „Kas vyksta Kaune” primena, kad sprendimą prašyti Vyriausybę perduoti neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypą prie Jėgainės 12D Kauno savivaldybės nuosavybėn, miesto taryba priėmė šių metų vasario 7-ąją. Ateityje naudojant sklype įrengtas saulės jėgainės pagamintą elektros energiją, tikimasi sumažinti Kaune centralizuoto šildymo kainą. Tai, anot projekto vystytojų, pagerins vartotojų ekonominę padėtį.
Tuo pačiu Kauno miesto savivaldybė reikšmingai prisidės prie Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. Jame numatyta „iki 2030-ųjų Lietuvoje pasiekti 45 proc. AEI galutiniame energijos suvartojime, tarp jų 45 proc. elektros bei 90 proc. energijos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Be to, nemažiau kaip 30 proc. vartotojų patys pasigamintų elektros savo poreikiams.
Taip pat prisidėtų prie Lietuvos klimato kaitos švelninimo strateginio tikslo – užtikrinti darnų vystymąsi, pasiekiant, kad šalies ekonomika augtų sparčiai ir mažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, užtikrinant gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną…“
Kauno mero teikime Vyriausybei, kaip papildoma argumentacija dėl miesto savivaldybės prašymo, atkreipiamas dėmesys į LT valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo punktą, teigiantį, jog tas turtas turi būti valdomas, naudojamas bei juo disponuojama, „vadovaujantis visuomenės naudos ir efektyvumo principais“.
300 kW galios saulės fotovoltinę elektrinę prie Jėgainės 12D Kaune numatoma pastatyti ir pradėti eksploatuoti per 2 metus nuo valdymo ir naudojimo teisės į žemės sklypą įgijimo. Kasmet planuojama pagaminti ir centralizuoto šildymo veikloje panaudoti apie 291 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.
Gruodžio 5-ąją savivaldybei pavaldžios bendrovės „Kauno energija“ svetainėje skelbiama, kad jau dabar 90 proc. įmonės tiekiamos šilumos energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Siekdama sumažinti iškastinio kuro (gamtinių dujų) naudojimą šilumos gamyboje, 2012 m. „Kauno energija” ėmė investuoti į biokurą naudojančių šiluminių katilinių statybas. Panaudojusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos aplinkosaugos investicinio fondo paramą, į biokuro katilinių statybas per pastaruosius metus „Kauno energija“ investavo daugiau nei 5,38 milijonų eurų. Tai leido šilumos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį padidinti nuo 11 iki 90 proc.“ (kaunoenergija.lt).
2021-aisiais šios bendrovės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekis buvo 22 203 tonos. Jėgainės gatvėje planuojamos saulės elektrinės, kai ji, tikėtina, pradės veikti, per metus šį kiekį sumažins (kaip skelbiama savivaldybės dokumentuose) maždaug 29 tonomis.
Pažymėtina, jog žemės sklypas prie Jėgainės g. 12D, anot Kauno mero V. Matijošaičio, „buvo suformuotas būtent saulės fotovoltinės elektrinės statybai. Jokia kita veikla jame nėra numatyta ir nevykdoma. Tačiau iki šiol sklypas Kauno miesto savivaldybei neperduotas“.
