Ji skambės koncerte, kuris vyks penktadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje. Vieno iš kūrinio (poeto Alfredo Noyeso tekstu 1911 m. sukurtos kantatos „Sakmė apie senąją Japoniją“) autorius – XIX ir XX amžių sandūroje gyvenęs Samuelis Coleridge–Tayloras. Juodaodis britų kompozitorius bei dirigentas šlovės susilaukė gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose metu, kai Niujorko muzikos elitas jį ėmė vadinti afrikietiškuoju Mahleriu.
„Sakmė apie senąją Japoniją“ – vienas paskutinių šio romantiškojo autoriaus kūrinių. Kantata skirta chorui, orkestrui ir keturiems solistams. Dvi jos premjeros įvyko Anglijoje, viena – Amerikoje, o po to kantata buvo užmiršta šimtui metų, – primena koncerto Kaune programos rengėjai.
Neabejotina, jog klausytojams išskirtiniu muzikiniu potyriu renginyje taps ir kitas šios programos kūrinys (ekscentriškojo prancūzų kompozitoriaus Eriko Satie muzika orkestrui „Paradas“). Jis buvo sumanytas kaip baletas žymiajai Sergejaus Diagilevo trupei.
Pristatant koncerto programą, pabrėžiama, kad šio baleto inscenizacijai Paryžiuje 1917-aisiais buvo pasitelktas tikras įžymybių žvaigždynas: choreografas Leonidas Miasinas, dekoracijų ir kostiumų autorius Pablo Picasso, scenaristas Jeanas Cocteau ir kiti.
Pastatytas baletas sukėlė ne mažesnį skandalą nei Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“: publika vos nenutraukė pasirodymo, rėkdama „Satie ir Picasso – purvini bošai“ (bošais paryžiečiai niekinančiai vadino vokiečius, tuomet vykstant prancūzų ir vokiečių kariniams konfliktams). Po premjeros kritika apkaltino S. Diagilevo trupę prancūzų bendruomenės demoralizavimu, o kompozitorių išvadino „bepročiu, rašančiu muziką spausdinimo mašinėlėms ir tarškynėms“.
Įsiutęs kompozitorius vienam iš kritikų parašė įžeidinėjimų kupiną laišką, už ką buvo lygtinai nuteistas 8 dienoms kalėjimo. Nepaisant to skandalo, „Paradas“ tapo siurrealizmo krypties muzikoje pradininku ir įsitvirtino repertuare.
Kauno valstybinės filharmonijos publikai penktadienį bus atliktas ir prieš du dešimtmečius amerikiečių kompozitoriaus Kenji Buncho sukurtas koncertas fortepijoniniam trio bei simfoniniam orkestrui „Hardware Concerto“. Tai – kūrinys, kupinas netikėtumų, priverčiantis instrumentus skambėti neįprastai, bet labai įdomiai, žaižaruojantis energija ir įtraukiančiais ritmais.
Kitaip tariant, jį galima vadinti tikru atradimu kiekvienam melomanui. Šiemet penkiasdešimtmetį atšventusį šio muzikos kūrinio autorių „New York Times“ pavadino „kompozitoriumi, į kurį verta atkreipti dėmesį“.
K. Bunchas – vienas iš trijų kompozitorių, atrinktų projektui „Magnum Opus“, jo kūrinius atliko Kolorado, Teksaso, Stoktono, Misūrio, kiti Jungtinių Amerikos Valstijų simfoniniai orkestrai, taip pat – žymusis Saint Paulo kamerinis orkestras. Užsakymus naujiems kūriniams šiam kompozitoriui teikia Anglijos kamerinis orkestras, „Phoenix Symphony“, Bridgehamptono kamerinės muzikos festivalis, „New Juilliard Ensemble“, kiti žymūs atlikėjai.
Kauno valstybinės filharmonijos scenoje skambėsiančius koncerte „Atradimai“ kūrinius atliks: Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian, JAV, vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno fortepijoninis trio, – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė), solistai Marija Arutiunova (sopranas). Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras), Andrius Apšega (baritonas), diriguos R. Šervenikas.
