„Kas vyksta Kaune“ skaitytoja kreipėsi į redakciją, siekdama išsiaiškinti dėl asmeninių nuotraukų paviešinimo be asmens leidimo teisėtumo.
„Socialiniame tinkle „Facebook“ mano patalpintos asmeninio profilio nuotraukos be leidimo buvo panaudotos vieno naujienų portalo straipsnyje, vėliau paviešintos „Facebook“ grupėje. Norėčiau sužinoti apie tokių asmeninių fotografijų naudojimo, viešo skelbimo ir platinimo teisėtumą“, – plačiau klausimą pateikė skaitytoja.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ teisininkė Ada Rusteikaitė:
Teisės aktuose kiekvieno asmens privatumui apsaugoti yra įtvirtinta teisė į atvaizdą bei teisė į garbę ir orumą. Įvertinus skaitytojos situaciją, verta pažymėti, kad teisės į atvaizdą bei teisės į garbę ir orumą apsauga taikoma ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse (naujienų portalai, televizija, spauda), tačiau ir socialiniuose tinkluose.
Asmenys, skleidžiantys privačią informaciją „Facebook“ grupėje be sutikimo, nėra įgiję absoliučios teisės į saviraiškos laisvę. Vis tik svarbu pažymėti, kad vertinant galimo pažeidimo mastą, svarbus nustatyti ar tokia grupė yra vieša, ar ji prieinama plačiai bendruomenei žmonių.
Žiniasklaida yra įpareigota laikytis LR Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų draudimų tikslu nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją. Draudimai, susiję su atvaizdo naudojimu taikytini, kai šiems veiksmams nėra gautas atitinkamas asmens sutikimas. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka, o rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.
Asmens teisė į atvaizdą yra įtvirtinta LR CK 2.22 straipsnyje. Asmeninio archyvo nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami tik su leidimu, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Tad yra būtina gauti asmens sutikimą perpublikuojant jo nuotrauką, kurią jis pats paviešino savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, tiek tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tiek socialiniuose tinkluose.
Be to, pati „Facebook“ platforma suteikia vartotojui galimybę pranešti apie be jo sutikimo paviešintą atvaizdą. Aplinkybė, jog ši nuotrauka yra paviešinta paties asmens, savaime nesuponuoja, kad ji gali būti be sutikimo naudojama ar publikuojama kitų asmenų. Šiuo atveju galioja privataus gyvenimo apsauga.
Išimtys, kai asmens sutikimo nereikia, yra taikomos, jei atvaizdo viešinimas susijęs su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu, kai jis yra viešasis asmuo arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau net ir tokiais atvejais asmens nuotraukos negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jei tai žemina asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam, demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas gali būti duotas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, kad duotas jo sutikimas rodyti, skelbti nuotrauką ir pan.
Fizinis asmuo, manantis, kad jo privatumas bei teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę prašyti tiesiai žiniasklaidos arba teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus, t. y. pašalinti paviešintą atvaizdą iš platformos bei atlyginti dėl šių veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
