Viena ilgiausių Kauno gatvių, besidriekianti beveik 8 kilometrus ir kertanti net tris mikrorajonus (Žaliakalnį, Eigulius ir Dainavą) – Savanorių prospektas. Daug pavadinimų turėjęs prospektas, dar gerai prisimenamas sovietmečiu vadinto Raudonosios Armijos prospekto pavadinimu, šiandien slepia ne vieną istorinę vietą.
Savanorių prospekto vardą ši gatvė įgijo 1938 metų rugsėjo 8 dieną, Tautos šventės proga pagerbiant Lietuvos kariuomenės savanorius kūrėjus. Šis prospektas yra 1830–1835 m. nutiesto plento Sankt Peterburgas–Varšuva dalis.
„Ragučio“ alaus daryklos pastatų kompleksas
Savanorių prospekto papėdėje galima pamatyti išskirtinį pastatų kompleksą, kuriame prieš daugiau nei šimtmetį buvo kuriama Kauno alaus istorija. „Ragučio“ namo projektą parengė žymių to meto architektų duetas – Vladimiras Dubeneckis ir Mykolas Songaila.
Kaip portale „Kas vyksta Kaune“ rašyta anksčiau, „Ragučio“ namas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste. Namo architektūroje persimaišo ne tik barokui būdingas monumentalumas ir elegancija, bet ir fasadus paįvairinantys tautiniai motyvai.
Pats V. Dubeneckis teigė, kad „Ragučio“ name buvo bandyta ieškoti sąšaukų ir su Kauno baroko architektūra, ypač Maironio namu Rotušės aikštėje. Architektas mėgo baroko interpretacijas, tai atsispindėjo ne tik šiame name, bet ir tuo pat metu projektuotame Valstybės teatre (dabar – Kauno valstybinis muzikinis teatras) bei 1925 metais pastatytame „Lietuvos“ viešbutyje.“
Šis pastatas turi ir daug išlikusių vertingųjų savybių, tai fasadų architektūrinių sprendimų visuma, koridorinė plano struktūra su centrine ir dvejomis šoninėmis laiptinėmis, sienų angos, nišos, arkinės nišos ir kiti smulkūs elementai.
Nors „Ragučio“ simbolika dar puošia šį namą, bet savininkai jo vardo atsikovoti nesiekia.
„Saulės“ gimnazijos rūmai
1913 metais ant Savanorių prospekto kalno iškilo iki šiol stebinantys „Saulės“ draugijos rūmai (dab. „Saulės“ gimnazijos rūmai). Kauno gubernijos architekto F. Malinovskio projektas saugomas valstybės.
Šiuose rūmuose įkurti mokytojų kursai, vėliau pavadinti mokytojų seminarija. Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki 1914 m.
Čia dirbo Juozas Karosas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Kazimieras Žitkus ir kiti. 1919 m. kovo mėn. „Saulės“ rūmai priglaudė pirmąją muzikos mokyklą Lietuvoje, vadovaujamą Juozo Naujalio.
2003 m. gimnazija tapo išgryninta, keturmete gimnazija.
Gimnazijai ilgiausiai vadovavusi direktorė – Aldona Sellienė (1979-2014 m.).
Kino teatrai „Daina“, „Pasaka“, „Hollywood“
Savanorių prospekte buvo įsikūrę trys kino teatrai, jų pastatai išlikę iki šiol, tik senųjų filmų čia jau nepažiūrėsite.
Kino teatras „Hollywood“ pradėtas statyti 1930 m., pirmasis jo savininkas buvo Jonas Baškys, o 1934 m. jis perleistas Dominykui Polovinskiui. Jo pastatas vis dar išlikęs iki šių dienų, dabar Savanorių pr. 137 įsikūrusi kavinė ir užkandinė.
Stasio Kudoko projektuotas kino teatras „Daina“ taip pat priklausė Dominykui Polovinskiui bei Jurgiui Jankauskui ir Onai Breimerienei. Jis atidarytas 1936 m. vasario 15 d. Kino teatras „Daina“ anuomet buvo trečias pagal dydį laikinojoje sostinėje. Jis statytas specialiai garsiniams filmams rodyti: tinkama akustika, naujausia „Philips“ aparatūra, apšvietimas, kokio kituose kino teatruose iki tol nebuvo.
Ilgus metus buvęs apleistas pastatas sulaukė atgimimo, jis rekonstruotas, o legendinė kino teatro iškaba atkurta ir toliau džiugins Kauno gyventojus.
„Metalinis iškabos karkasas jau buvo per trapus ir jo restauruoti nebuvo įmanoma, todėl pagal seną pavyzdį buvo pagamintas naujas. Prie jo pritvirtinti šviesiantys neoniniai vamzdeliai. Senoji iškaba bus eksponuojama pastato viduje“, – Lrytas.lt pasakojo pastatą įsigijusios bendrovės „Mūsų Daina“ vadovas Algirdas Šapoka.
1940 m. kovo 8 d. atsidarė dar vienas kino teatras Žaliakalnyje, tuo metu Savanorių pr. 150. Tai buvo 520 vietų kino teatras „Pasaka“. Kino teatrą projektavo statybos technikas Juozas Segalauskas, konstrukcijų inžinieriais buvo Jokūbas Rabinavičius ir Albinas Paškevičius. Šis kino teatras buvo pakankamai erdvus, gražus išorėje ir patogus viduje, turėjo gerą aparatūrą kino filmams demonstruoti, taigi buvo priskirtinas prie modernių kino teatrų. Pastatas taip pat įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
„Juzė“ ir „Skalbėja“
Savanorių prospekte taip pat stovi iki šiol išlikęs ir pradėtas rekonstruoti gyventojų aptarnavimo kompleksas „Juzė“. Jis atidarytas 1975 metais, čia kūrėsi kirpyklos ir grožio salonai, siuvyklos ir kiti paslaugų tiekėjai. Ant pastato buvo pakabintas siuvėjo su milžiniškomis žirklėmis iškaba.
Pastatų komplekso rūsyje buvo įrengta 690 kv. m ploto civilinės saugos slėptuvė, kuri turėjo talpinti 250 žmonių.
Nuo 1994 metų privatizacijos pastatas nematė rimtesnio remonto.
2021 metų pavasarį pastatas sulaukė darbininkų, pradėti rekonstrukcijos darbai, buvo planuota čia įkurti gydymo paskirties patalpas ir viešbutį, bet šiuo metu darbininkų jau kuris laikas čia nesimato.
„Juzės“ kieme stovėjo Juozo Geručio Ruzgo skulptūra „Skalbėja“, kuri turi istorinę vertę. 2018 metais ji buvo nuniokota vandalų – nupjauta skulptūros galva, kuri po kelių savaičių rasta.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
