Trečiadienį valstybinius kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ žurnalistus pakvietė susitikti Kauno regiono bazėje Pagiriuose. Pasak bendrovės atstovų, šį žiemos sezoną keliai bus dažniau barstomi prevenciškai – tai numatyta naujuose reikalavimuose, su kuriais atkeliavo ir nauja technika. Dabar sandėliuose visoje Lietuvoje paruošta 60 tūkst. tonų druskos, stebimos prognozės ir ateinančią naktį laukiama pirmo didelio snygio.
„Sveiki sulaukę žiemiškų orų ir sąlygų keliuose. „Kelių priežiūra“ žiemos sezono darbą pradėjo jau spalį, mūsų bendrovei rūpi, kad visi vairuotojai keliuose galėtų jaustis saugūs. Dėl to pasiruošimas žiemai pradėjome vos pabaigę praėjusį šaltąjį sezoną, balandžio mėnesį. Šiandien visos 50 „Kelių priežiūros“ vietovių visoje Lietuvoje yra pasiruošusios išvažiuoti į kelius“, – žiniasklaidos atstovus sutiko „Kelių priežiūros“ komunikacijos vadovas Rimantas Zagrebajevas.
Jo duomenimis, jau šiąnakt apie 70 mechanizmų atliko darbus keliuose, o ateinančiam žiemos sezonui numatyta tam tikrų naujovių. Pirma, įsigyta arti 50 naujų mechanizmų, kurie irgi dirbo šiąnakt. Taip pat šalyje visiškai užpildyti druskos sandėliai. Pernai jos prireikė 110 tūkst. tonų.
„Skaičiuojame, kad šiemet reikės trečdaliu daugiau, nes atnaujinti reikalavimai ir bus taikoma papildoma prevencija. „Kelių priežiūra“ daro viską, ką gali, ir yra pasirengusi žiemos sezonui. Čia svarbu perduoti linkėjimus vairuotojams, kurie vis dar nepasikeitė padangų.
Tai reikėjo padaryti vakar. Vairuotojams norime priminti, kad nežiūrint į mūsų naudojamas IT technologijas, naują įrangą ir dedamas pastangas slidumą keliuose sumažinti iki minimalaus, oro sąlygos yra dinamiškos ir nepavyks to padaryti visur iškart, todėl vairuotojai turi būti budrūs, laikytis ne maksimalaus leidžiamo, o saugaus greičio, laikytis atstumo ir, aišku, sveikintina, jeigu telefonai būtų padėti šalia ir dėmesys sutelktas į kelią“, – žinią vairuotojams perdavė R. Zagrebajevas.
Baltarusišką iškeitė į marokietišką
Kaip nurodė bendrovės atstovas, „Kelių priežiūra“ viešųjų pirkimų būdu perka druską, kuri vežama iš Maroko: „Praėjusį sezoną sulaukėme klausimų, ar druska yra veiksni. Druska veikia. Atlikome daug bandymų ir mūsų ekspertai nustatė, kad marokietiška druska lyginant su prieš tai buvusia baltarusiška yra net švaresnė, „draugiškesnė“ aplinkai.
Druska veikia, ji visaip ištestuota, jos Lietuvoje šiuo metu yra virš 60 tūkst. tonų. Kainų skirtumas suvaldytas, nes bendrovė turi sutartis keleriems metams į priekį. Dėl to brangimo šiemet nejaučiame. Druskos klausimas yra išspręstas. Per žiemą jos bus dar vežama, sandėliai pildomi.“
Pasibaigus praeitam žiemos sezonui patikrinta visa turima technika, esant poreikiui – remontuota. O tos, kuri nebeatitiko keliamų reikalavimų, atsisakyta, ir įsigyti nauji vienetai: virš 20 naujų sunkvežimių su granulių barstytuvais, specialūs druskos krautuvai ir kita įranga, reikalinga keliams prižiūrėti žiemą.
Taip pat „Kelių priežiūrai“ keliami nauji prevencijos reikalavimai – atlikti ją dažniau ir daugiau. Bendrovė viduje inicijavo žinių patikrinimą, visi vairuotojai kviesti atlikti specialų testą apie reakcijos laikus, kelių priežiūros normas, kad darbai būtų vykdomi pagal užsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos keliamus reikalavimus.
„Vairuotojų žinios yra geros. Kuriems sekėsi sunkiau, primintos taisyklės ir testą laikė dar kartą. Matome, kad pasiruošimas yra tinkamas – dauguma išlaikė iš pirmo karto“, – kalbėjo R. Zagrebajevas, tikslių skaičių vis dėlto neįvardijęs ir pridūręs, kad tai yra papildomas prevencinis veiksmas bendrovė viduje.
Pirmas šio sezono egzaminas
„Rytojaus iššūkis – ir sniegingas, ir vandeningas, nes prognozuojama šlapdriba. Greičiausiai, kolegos sinoptikai pasakys tiksliau, kas mūsų laukia. Šįryt prognozės irgi rodė galimą slidumą, bet nerodė konkrečių kritulių. Numatomi orai nuolat atsinaujina, bet stebime, kad iš esmės laukia labai intensyvūs krituliai, daug sniego ir vandens“, – apie ateinančią naktį laukiantį snygį sakė bendrovės kelių priežiūros vadovas Karolis Sakalauskas.
Daugiau šia tema
Numačius žiemiškas sąlygas, visa įranga paruošiama: ant sunkvežimių uždedami peiliai, parengiami barstytuvai ir automobiliai yra budėjimo režime, dažniausiai – apie 8 val. prieš numatomą snygį, t. y. iš vakaro. Visa kita yra tiesiog standartinis procesas, K. Sakalausko žodžiais, bendrovė turi apmokytus darbų vadovus, kad šie priimtų kompetentingus sprendimus ir sumaniai vadovautųsi sistema, nes ji nėra paprasta. Reikia „nemažai langų pereiti ir suprasti duomenis, kurie pateikiami sistemoje“.
Tuo metu nauja technika druską leidžia išbarstyti preciziškiau. Norint paskleisti 10 ar 5 gramus druskos dangos kvadratiniame metre, įranga tai daro preciziškai tiksliai. Taip pat naujais peiliais danga nuvaloma kokybiškiau. Naujieji barstytuvai yra vokiečių gamintojo „Schmidt“, o sunkvežimiai dažniausiai – „Renault“, bet barstymo įranga montuojama ir ant kitų markių platformų.
„Noriu paminėt, kad prevencija yra ne tik druskos barstymas, bet ir tirpalo purškimas. Magistralėje A2 apie 70 km atkarpą dažniausiai purškiame, jeigu temperatūra nėra mažesnė kaip 3-5 laipsniai žemiau nulio. Tai darome ir A1 kelyje. Ateityje norėsime visą „Via Baltica“ purkšti tirpalu, bet tai reikalauja didelių investicijų, nes montuojamas jau ne barstytuvas, o laistymo įranga. Ir ji nėra efektyvi spaudžiant stipresniam šalčiui“, – paaiškino K. Sakalauskas.
Riedės į kelius remdamiesi prognoze, ne faktu
Pasak bendrovės kelių priežiūros vadovo, barstomų ir valomų valstybinių kelių maršrutai neilgėja, dažniausiai barstytuvai yra standartinės talpos ir jie padengia iš viso 60 km atstumą. Nebent „Kelių priežiūra“ įsigytų galingesnę techniką, kokią matome Vakaruose, bet efektyviausias variantas mūsų valstybinės reikšmės kelių priežiūrai esą yra būtent šie barstytuvai.
„Prižiūrimų kelių tinklas nedidėja, jis nuolat kinta, bet tik apie 5-10 km ribose. Druskos daugiau gal ir nereikės, tiesiog dažniau reaguosime pasitelkdami savo kelių būklės informacinę sistemą. Pagal numatomą slidumą turėsime vykdyti prevencinius barstymus, ši taisyklė figūruoja naujuose reikalavimuose. Tai darėme ir anksčiau, tačiau dažniausiai prevenciją atlikdavome jau aiškiai suprasdami, kad formuojasi darinys.
Iš esmės keičiasi tai, kad remsimės prognozavimo sistemos duomenimis – jeigu ji nurodo dangą galimai ledėjant, imamės darbų, kad pašalintume besusidarantį slidumą. Prevencijos, kuri bus vykdoma aukščiausiame, pirmame priežiūros lygyje, paskirtis yra tokia. Šis intensyviausias priežiūros lygmuo taikomas „Via Baltica“, A1, A2, A19 keliams“, – dėstė K. Sakalauskas.
Jis pažymėjo, kad šį lapkritį kelininkai buvo išvažiavę jau ne kartą, kai kur vyko lokalūs darbai. Priklausomai nuo priežiūros lygio yra sumodeliuoti maršrutai ir vairuotojas prižiūri tam tikrą, tarkime, A1 kelio atkarpą. Žemesniuose lygiuose sunkvežimis, pakrautas barstymo medžiagų, gali per dieną išvažiuoti 2-3 kartus į skirtingus kelius ar jų dalis.
K. Sakalauskas taip pat paaiškino, kad pirmo priežiūros lygio keliuose technika dirba visą parą, bet, pavyzdžiui, trečio lygio keliai valomi ir barstomi nuo 4 val. ryto iki 19 val. Tad važiuojant vėliau vakare nereikia tikėtis staigios reakcijos, vairuotojai turėtų planuoti ilgesnes keliones.
