Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Jie nuteisti dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.
Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.
Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.
Komentuodamas paskirtas baudas, teisėjas Albinas Bielskis teigė, kad teismas atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį, kiekį, sunkumą.
„Įrodymus vertino fragmentiškai“
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Komentuodamas priimtą sprendimą, teisėjas A. Bielskis teigė, kad R. Kurlianskį ir minimus politikus siejo ilgalaikiai ir pakankamai glaudūs tarpusavio santykiai.
„Per byloje inkriminuotus nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius buvo fiksuoti sistemingi Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, kuriuos dažniausiai inicijuodavo būtent Kurlianskis. Ir tą darydavo neatsitiktinai, priderindamas šiuos susitikimus prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų“, – teigė teisėjas.
Pasak jo, Seimo nariai šiuos pasiūlymus susitikti „noriai priimdavo“.
Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.
A. Bielskio, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, Apeliacinis teismas nustatė priežastinį ryšį tarp „susitikimų metu Kurlianskio Masiuliui pateiktų korupcinio pobūdžio prašymų“ ir už tai perduoto kyšio.
Jis pabrėžė, kad teismas iš naujo išanalizavo įrodymų visumą. Teisėjas teigė, kad pirmos instancijos teismas „byloje esančius įrodymus vertino fragmentiškai, selektyviai, nesiedamas jų į bendrą įvykių kontekstą, nepagrįstai neįvertindamas R. Kurlianskį bei E. Masiulį siejusių glaudžių tarpusavio santykių“.
„Tai (…) lėmė nepagrįstų ir neteisingų apygardos teismo išvadų priėmimą“, – sakė A. Bielskis.
Vilniaus apygardos teismas pernai kaltinamuosius išteisino.
Septynerius metus trukęs procesas
Apie byloje vykdomas kratas ir sulaikymus teisėsauga pranešė 2016-ųjų gegužės 12-ąją.
Tądien E. Masiulis paskelbė atsistatydinantis iš partijos pirmininko pareigų ir Seimo. Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad E. Masiulio ir buvusios sutuoktinės teisėtai gaunamų pajamų nepakako pagrįsti šiems rastiems pinigams.
Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje sulaukęs teisėsaugos įtarimų, apie pasitraukimą iš parlamento pranešė ir V. Gapšys, tačiau vėliau vėl buvo išrinktas.
Š. Gustainis iš partijos buvo pašalintas dar turėdamas specialiojo liudytojo statusą, jis pats pasitraukė iš Vilniaus miesto tarybos. Tuo pačiu statusu apklaustas G. Steponavičius irgi sustabdė narystę partijoje, 2020 metais Seimo rinkimuose jis nedalyvavo.
„MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė.
Prieš daugiau nei septynerius metus pradėta byla palaidojo politikų karjeras ir Liberalų sąjūdžio galimybes 2016-aisiais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose.
V. Gapšys tampa nuteistuoju antrą kartą – jis anksčiau buvo nuteistas vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.
Papildyta 11.17 val.
R. Kurlianskis po apkaltinamojo nuosprendžio sako, kad tai – ne pabaiga
Lietuvos apeliaciniam teismui trečiadienį nuteisus buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį, jis sako, kad tai ne galutinis teismo sprendimas.
„Turbūt yra svarbūs du dalykai, šito teismo sprendimą reikia vykdyti, tai pirmas, antras dalykas – tai nėra galutinis teismo sprendimas. Tiek aš norėjau pasakyti“, – trečiadienį po teismo sprendimo žurnalistams sakė R. Kurlianskis.
Nuteistasis sakė, kad turės atlikti laisvės atėmimo bausmę.
„Aš neturėsiu kur dėtis, aš turėsiu atlikti laisvės atėmimo bausmę. Dabar pasiruošęs nesu šiuo momentu. (…) Nuvažiuosiu pats (į laisvės atėmimo vietą – BNS)“, – sakė R. Kurlianskis.
Jis teigė, kad savo kaltės nepripažįsta, todėl apkaltinamasis nuosprendis bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Vis tiek ar viena, ar kita pusė skundžia Aukščiausiajam Teismui (…). Skųsime mes, kokiais argumentais, negaliu pasakyti (…) Aš kaltės kaip nepripažinau, taip ir nepripažįstu, todėl nuosprendis bus skundžiamas“, – sakė R. Kurlianskis.
Papildyta 13.33 val.
Kalėti nuteistas E. Masiulis žada skųsti teismo sprendimą
Lietuvos apeliaciniam teismui politinės korupcijos byloje pasiuntus buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį už grotų, jis pats žada skųsti šį sprendimą.
„Yra sprendimas toks, jis bus skundžiamas Aukščiausiajam teismui“, – BNS trečiadienį sakė E. Masiulis.
„Tikrai matome pagrindų, dėl ko būtų galima skųstis Aukščiausiajam teismui, tie pagrindai yra labai rimti. Jie, pirmiausia, išplaukia iš pirmos instancijos teismo sprendimo, kuris labai detaliai įvertino kiekvieną byloje esantį faktą“, – sakė nuteistasis.
„Matome ir procedūrinių pažeidimų, ir Žvalgybos įstatymo pažeidimų. Tikrai argumentas bus ne vienas ir ne du“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad išgirsti teismo sprendimą žmogiškąja prasme buvo sunku.
„Mano supratimu, vis tiek iš teismų norisi tikėtis tikslaus veikimo. Sunku paaiškinti, kada pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismas keturis metus dieną iš dienos vertina visus bylos faktus, klausosi įrašus, išklauso apie 100 liudytojų ir priima išteisinamąjį nuosprendį, o tada Apeliacinis teismas priima kardinaliai priešingą sprendimą“, – kalbėjo E. Masiulis.
Buvęs politikas teigė, kad Apeliacinio teismo proceso metu jokių naujų reikšmingų aplinkybių byloje neatsirado.
„Kitaip tariant, buvo vertinami tie patys, faktai, kurie buvo vertinami apygardos teisme. Čia yra visiškai vertinimo dalykai. Ne faktai nulemia, o teisėjų vertinimas tų faktų. – sakė E. Masiulis. – Truputį jaučiuosi suglumęs, kad tos pačios valstybės teismai tuos pačius faktus sugeba įvertinti taip kardinaliai skirtingai.“
