Sutvarkytas valstybės saugomas kultūros paveldo objektas – Čekiškės sinagogos pastatas, patenkantis į kultūros paveldo vietovės – Čekiškės istorinio miesto dalies – teritoriją, informavo Kultūros paveldo departamentas. Pastatas kelis šimtmečius tarnavo žydų bendruomenei, kuri tarpukariu sudarė apie 70 proc. miestelio gyventojų.
Dauguma jų žuvo per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmieji duomenys apie žydų bendruomenę Čekiškėje siekia 1687 m. Sinagoga Čekiškėje jau stovėjo 1765 m. Tačiau 1887 m. liepos 22 d. gaisrui sunaikinus didžiąją dalį miestelio, sunaikinta ir sinagoga. Po gaisro pastatas atstatytas ir beveik nepakitęs išliko iki šių dienų.
Tarpukariu Čekiškėje veikė pradinė mokykla, kurioje buvo mokoma jidiš kalba, biblioteka ir žydų bankas. Čekiškės sinagogos eksterjeras išliko beveik nepakitęs nuo XIX a. pabaigos. Tai istoristinis, raudonų plytų, netinkuotas, dviejų aukštų pastatas, kurio plokštumos suskaidytos piliastrais. Sinagogoje išliko gausiai dekoruotas aron kodešas. Taip pat išliko nepakitusi sinagogos vidinė struktūra – stačiakampio plano vyrų maldų salė ir atvira, vadinama moterų, galerija antrajame aukšte.
Sinagogos pastato tvarkybos darbai atlikti pagal parengtą „Čekiškės sinagogos pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33462), Lašišos g. 21, Čekiškė, Kauno r. sav., tvarkybos darbų (remontas, konservavimas, restauravimas) projektą“. Kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų projektavimas ir tvarkybos darbai finansuoti Lietuvos Respublikos Paveldotvarkos programos, Kauno rajono savivaldybės ir Kauno žydų religinės bendruomenės lėšomis. Tvarkybos darbų projekto rengėjas – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Vaidas Grinčelaitis, tvarkybos darbams vadovavo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Tadeušas Stefanovičius.
Tvarkybos darbų metu restauruotas sinagogos mūras (plytų mūro ir dekoro elementų restauravimas ir atkūrimas), stalių gaminiai (langai restauruoti atkuriant juos pagal išlikusius lango rėmų ir staktų fragmentus), lauko durys (restauruotos atstatant netektis ir restauruojant furnitūrą), grindys (demontavus vėlesnio laikotarpio pakeltas grindis atkurtos medinės, atidengti centrinės bimos pamatai), lubos (antvožtinio tipo lubų restauravimas), restauruotas vakariniame fasade išorinis balkonas (galerija).
Konservuoti išsikišusių sijų galai. Pakeista stogo danga ir įrengta lietaus nuvedimo sistema. Atidengtos užmūrytos autentiškos angos fasaduose. Įrengta kvėpuojanti nuogrinda. Atlikti interjero polichrominiai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Ateityje numatyta restauruoti aron kodešą.
Dabartinio Čekiškės miestelio vietoje 1542 m. minimas Piktakiemio kaimas. XVI a. viduryje į pietryčius nuo Piktakiemio, už upelio buvo įkurtas Čekiškės dvaras (ankstesnis vardas – Čekakampiai). 1600 m. jau minima ir Čekiškės gyvenvietė (Šedvydžių dvaro žemėse). XVII a. Čekiškė priklausė dvarininkui Gedgaudui Jurgiui Gedgaudui Mackevičiui, kuris apie 1620 m. pastatė bažnyčią ir įkūrė parapiją. 1625–1627 m. pradėjo veikti parapinė mokykla. 1687 m. Vilkijos seniūnijos inventoriuje minimas tuščias 6 valakų kaimas – Piktakiemis arba Čekiškė.
Miestelis pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, kuris 1762 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1857 m. buvo 51 sodyba. 1863 m. su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais čia kovėsi B. Koliškos vadovaujami sukilėliai. 1885 m. veikė 3 maldos namai, pašto stotis. 1902 m. įsteigta valdiška pradinė mokykla. XX a. 3-ajame dešimtmetyje miestelyje buvo lentpjūvė, malūnas, dvi milo vėlimo ir dvi kailių bei odų dirbtuvės, apie 20 parduotuvių.
