Važiuojant iš Vilkijos į Čekiškę atviroje erdvėje, ant kalvos, išnyra medinė Krūvandų koplyčia. Ilgai ši nedidelė šventovė stovėjo vieniša ir apleista, tačiau pastaraisiais metais vietos bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis vėl atgijo.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikus menanti koplyčia šį sekmadienį buvo sklidina šviesos ir sunkiai talpino tikinčiuosius, susirinkusius paminėti 360-ojo šventovės gimtadienio, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Šv. Mišias aukojo Čekiškės Švč. Trejybės parapijos klebonas Gintautas Kabašinskas kartu su Kauno II dekanato dekanu Erastu Murausku, Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonu Edvardu Zeidotu ir Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonu Virginijumi Veprausku.
Pasimelsti ir kartu pasidžiaugti atgimusiais maldos namais atvyko Krūvandų, Purviškių, Daugėliškių, Saulėtekių ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai.
Po pamaldų Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas atidengė koplyčios jubiliejui skirtą paminklinį akmenį. Įvyko agapė, Naglio Mačėno (baritonas) ir Linos Lukošienės (klavišiniai) atliekami kūriniai šlovino šviesą, tikėjimą ir viltį. Renginį vedė Andžela Mickutė.
Bene dažniausiai Krūvandų koplyčioje tądien skambėjo žodis „ačiū“. „Nors lauke žvarbu, bet mūsų širdyse šviesu ir šilta. Tai, kas šiandien įvyko yra stebuklas“, – kalbėjo Krūvandų bendruomenės atstovė Regina Damijonaitienė, dėkodama merui ir visiems, prisidėjusiems prie koplytėlės atgimimo.
„Graži yra kasdienybė, kai ji statoma ant pamatinių vertybių. Krūvandų koplyčios istorija liudija, kad dvasinės vertybės šiame krašte būdavo perduodamos iš kartos į kartą“, – pastebėjo V. Makūnas.
Aktyviausiems koplyčios atstatymo talkininkams meras įteikė padėkas: įmonės „InstartLt“ direktoriui Audriui Janušauskiui dėkojo už nepriekaištingai atliktą kapitalinį remontą, Krūvandų kaimo gyventojui Artūrui Dovidaičiui – už padovanotą akmenį, Vilkijos apylinkių seniūnijos komunalinio ūkio darbuotojams Gediminui Vitkauskui, Artūrui Kalasūnui ir Giedriui Čechavičiui – už koplyčios baldų restauravimo darbus.
Informacijos archyviniuose šaltiniuose apie Krūvandų koplyčią yra mažai. Žemaičių vyskupijos bažnyčių ir koplyčių sąraše ji neminima, todėl manoma, kad buvo privati. 1882 metais Varšuvoje išleistame geografiniame vardyne Krūvandai nurodomi kaip bajorkiemis su medine koplyčia.
Krūvandų koplyčia yra liaudiškos architektūros, jos altorių puošia dvi šventųjų skulptūros, šventoriuje pastatyta išraiškinga kryžių nešančio Kristaus skulptūra. Didelė dalis paminklų – su užrašais lenkų kalba.
Ilgą laiką pastatas buvo bešeimininkis, todėl įvairūs tvarkymo darbai buvo atliekami tik gavus lėšų iš rėmėjų. 2020 metais koplyčia buvo įregistruota kaip Kauno rajono savivaldybės turtas, todėl atsirado galimybių finansuoti jos atstatymą biudžeto lėšomis.
