Nors Kauno tarybos priimtas sprendimas nurodo, kad neįgalieji mieste už automobilio stovėjimą mokėti neturi, bet problemų kyla, kai reikia patekti į aikšteles, kurias sergėja užtvarai. Savivaldybės atstovai teisinasi, kad su šia problema susiduria visa Lietuva, bet tikimasi ją išspręsti.
„Perskaičiau apie naują stovėjimo aikštelę Kaune, apie automatines sistemas ir įvažiavimo kontroles ne tik aikštelėse Kaune, bet ir prie Rotušės aikštės. Bet niekur nekalbama ir nėra informacijos apie neįgaliųjų parkavimo kortelių turėtojus. Kodėl jie, turintys leidimus statyti automobilį nemokamai, dėl šių automatinių įvažiavimo sistemų visame mieste stumiami iš miesto arba turi mokėti už įvažiavimą ir parkavimą, kuriam turi lengvatą?
Taip pat aikštelės išnuomojamos prekybos ir verslo centrams, sustatomi šlagbaumai. Nors kai kur ir skiriama 1-2 nemokamos valandos, bet neįgalusis nėra toks greitas kaip kiti“, – problemą dėstė skaitytojas Mantvydas.
Mieste stovėjimas neįgaliesiems – nemokamas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 23 d. sprendimas, įsigaliojęs tų pačių metų liepos 20 dieną, dėl „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ nurodo, kurie miesto vairuotojai privalo mokėti už stovėjimą, o kuriems taikomos lengvatos.
Sprendime nurodoma, kad „rinkliava netaikoma: oranžinėje, geltonojoje, raudonojoje, mėlynojoje, mėlynojoje s, žaliojoje ir paplūdimio zonose skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtų transporto priemonių valdytojams, turintiems neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, išskyrus 531 kelio ženklu pažymėtas stovėjimo vietas ir automobilių stovėjimo vietas, esančias požeminėse aikštelėse po Vienybės aikšte.“
Dokumente pažymima, kad „rinkliava nerenkama vietose, esančiose nuosavybės teise priklausančiuose, nuomojamuose ar kitais pagrindais valdomuose žemės sklypuose (išskyrus Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius ar kitais pagrindais valdomus žemės sklypus), taip pat vietose, esančiose gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, kurie suformuoti pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.“
Riboto stovėjimo laiko zonos
Kauno mieste galioja skirtingos rinkliavos zonos, kuriuose taikomi skirtingi stovėjimo įkainiai. Tarp šių zonų įtrauktos ir riboto stovėjimo laiko zonos, jos Kaune dvi – aikštelės Šiaurės pr. 8D ir 8C bei aikštelė prie „Žalgirio“ arenos.
Šiose zonose rinkliava renkama visomis dienomis visą parą, tačiau pastačius transporto priemonę pirmas tris valandas rinkliava netaikoma.
Rinkliava riboto laiko stovėjimo zonoje esančioje aikštelėje prie „Žalgirio“ arenos nerenkama renginių metu ir likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki renginio pradžios.
Aikštelėje Šiaurės prospekte, pasibaigus 3-jų valandų nemokamam stovėjimo laikui, 1 val. kainuoja 1 Eur.
Tai – visos Lietuvos problema
Situaciją dėl neįgaliųjų parkavimo mieste pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, kurio teigimu, mieste yra daug viešų stovėjimo vietų, kuriomis gali pasinaudoti vairuotojai.
„Daugiaaukštė saugykla greta buvusio „Merkurijaus“ veikia tokiu pačiu principu kaip ir visos kitos aikštelės su užkardomis. Kaune parkavimo vietų nesumažėjo. Siūlome naudotis visomis viešomis parkavimo vietomis mieste“, – teigė jis.
Anot savivaldybės atstovo, neįgaliųjų stovėjimo problema kyla dėl techninių problemų ir ši bėda vyrauja visoje Lietuvoje.
„Neįgaliųjų kortelės nėra „pririštos“ prie valstybinio numerio, dėl to techniškai neįmanoma šios problemos išspręsti. Tai – visos Lietuvos problema. Mūsų žiniomis, šiuo metu bandoma šią problemą spręsti“, – sakė jis.
Privačiose aikštelėse – privati tvarka
Savivaldybės atstovas pastebi, kad privačių aikštelių savininkai patys sprendžia apie stovėjimo apmokėjimo tvarką.
„Dėl parkavimo laiko privačiose aikštelėse sprendžia patys prekybos centrai ir kiti juridiniai asmenys“, – nurodė M. Matusevičius.
Taisyklės dėl skiriamųjų ženklų ir kortelių gavimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kurie asmenys turi teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.
Daugiau šia tema
Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu turi:
• Fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę;
• Fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis;
• Socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji;
• Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems;
• Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kai jų teisėtai valdomomis transporto priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji.
Teisę gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turi:
• Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;
• Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne);
• Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
• Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
• Asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi neįgaliųjų vežimėliu;
• Asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne) ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius;
• Asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis;
• Asmenys, kuriems nustatytas ir galioja (arba nustatytas neterminuotai) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius;
• Asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas ir galioja (arba nustatytas neterminuotai) specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius.
