Paskyroms internete apsaugoti lietuviai šiais metais dažniausiai rinkosi slaptažodį „admin“, rodo naujausias tyrimas. Pastebima, kad vartotojų slaptažodžių kūrimo įpročiai blogėja.
Antroje vietoje pagal populiarumą – slaptažodis „123456789“, trečioje – „123456“, ketvirtoje – „lopas123“, penktoje – „a1b9c1d9“, rodo bendrovės „Nord Security“ virtualaus privataus tinklo (VPN) technologijos vystymo bei slaptažodžių valdymo įrankio „NordPass“ tyrimas.
„NordPass“ produkto plėtros vadovas Gediminas Brencius sako, kad interneto naudotojų slaptažodžių kūrimo įpročiai blogėja.
„Nors tikėjomės, kad interneto vartotojų slaptažodžių kūrimo įpročiai gerės, panašu, judame priešinga linkme. Pastebime, kad užuot kūrę stiprius slaptažodžius žmonės visame pasaulyje vis dažniau renkasi iš anksto sukonfigūruotus slaptažodžius, tokius kaip „admin“, „guest“ ar „welcome“. Tai tik dar kartą įrodo, kad žmonės pavargo nuo slaptažodžių“, – pranešime sakė G. Brencius.
Anot jo, silpniausi slaptažodžiai naudojami apsaugoti srautinių transliacijų platformas, kurios apima ir filmų bei serialų svetaines. Daugiau dėmesio žmonės skiria finansinėms paskyroms – joms apsaugoti naudojami stipriausi slaptažodžiai.
„NordPass“ atstovas tikina, kad stiprius slaptažodžius sudaro 20 simbolių – atsitiktinės skaičių, mažųjų ir didžiųjų raidžių, bei specialiųjų ženklų kombinacijos.
„Programišiams vis dažniau pasitelkiant kenkėjiškas programinės įrangos atakas, padedančias pavogti interneto vartotojų duomenis, svarbu galvoti ne tik apie slaptažodžių stiprumą, bet ir tai, kur juos saugome“, – sakė G. Brencius.
Tyrimo duomenys rodo, kad trečdalį (31 proc.) pasaulio populiariausių slaptažodžių sudaro vien skaitinės kombinacijos. Žmonės pamėgę sekas „12345“, „123456789“, „000000“. Pasaulyje pirmąją vietą šiemet užėmė „123456“.
Tyrėjų teigimu, 70 proc. pasaulyje populiariausių slaptažodžių galima „nulaužti“ greičiau nei per sekundę.
Slaptažodžių sąrašas sudarytas bendradarbiaujant su nepriklausomais tyrėjais, įvertinta 4,3 terabaitų (TB) duomenų bazė, surinkta iš įvairių viešai prieinamų šaltinių, įskaitant tamsiojo interneto šaltinius.
Tyrėjai išanalizavo slaptažodžius, kuriuos programišiai pavogė, pasitelkdami įvairias kenkėjiškas programas kaip „Redline“, „Vidar“, „Taurus“, „Raccoon“, „Azorult“ ir „Cryptbot“.
