Ignoruodama ankstesnio teismo sprendimą, įpareigojusį suderinti tvarkas ir sąlygas, pagal kurias Turistinių burlaivių savininkų asociacija (TBSA) galėtų naudotis žemės sklypu (krantine), reikalingu dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto (nekomercinės prieplaukos ir plūduriuojančios priemonės), Kauno miesto savivaldybė siekia tą turtą „iškrapštyti iš vandens“. Galutinai. Nes vis sparčiau įgyvendina savo ambicingus tikslus sukurti toje vietoje, neoficialiai vadinamoje Neptūno įlanka, vandens pramogų (ne dykai, žinoma, dalinamų) bei sporto centrą.
Tad TBSA neliko kitos išeities kaip vėl kreiptis į teismą…
Kaip pranešė Nacionalinė teismų administracija, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pradėtas nagrinėti Turistinių burlaivių savininkų asociacijos ieškinys, kuriame atsakovais pripažinta Kauno miesto savivaldybė ir jos administracija, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Asociacija iš savivaldybės ir jos administracijos reikalauja panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. pasirašytą atsisakymą tenkinti LBSA prašymą dėl krantinės dalies naudojimo tvarkos bei sąlygų suderinimo.
Taip pat prašoma teismo įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti pernai Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatytos bei įrengtos plūduriuojančios pontoninės buitinių jachtų prieplaukos tiltelių perkonfigūravimo darbus. Taip, kad būtų užtikrinti saugūs atstumai laivams praplaukti tarp šios prieplaukos ir TBSA priklausančios, Kauno marių įlankoje eksploatuojamos plūduriuojančios priemonės – nekomercinės prieplaukos.
Tebesitęsiant ginčui tarp turistinių burlaivių savininkų bei Kauno miesto savivaldybės, pastarajai talkina ir kelios valstybės institucijos. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 metų gruodžio 12-ąją, o Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija to paties mėnesio 13-ąją bei Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) 2023-ųjų sausio 19-ąją pateikė TBSA nepalankius atsakymus. Todėl ši asociacija dabar prašo teismo įpareigoti institucijas jos prašymą (2022 m. spalio 30 d.) išnagrinėti iš naujo.
Kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą, asociacija pažymėjo, jog valstybinė žemė, užimta vandeniu, nėra ir nebuvo suteikta Kauno miesto savivaldybei naudotis, todėl toks valstybinės žemės naudojimas yra neteisėtas. Būtent tai asociacija prašė pripažinti atsakovės NŽT, bet prašymas tenkintas nebuvo.
Asociacija teismo taip pat prašo įpareigoti LTSA išregistruoti iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro jame 2022 m. gruodžio 20 d. kaip plūduriuojančią priemonę įregistruotą Kauno marių įlankoje Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatytą burinių jachtų pontoninę prieplauką. Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog minėtos registracijos nebuvo, kai prieš keletą metų prasidėjo asociacijos teisminiai ginčai su savivaldybe, nors buvo vykdoma komercinė veikla už prieplaukos vietų nuomą. Tuo tarpu Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prieplauka įregistruota jau seniai, 2007-aisiais.
Daugiau šia tema
Karo marių pakrantėje pabaigos dar nesimato
Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija šioje byloje 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui priešieškinį „dėl prieplaukos pripažinimo neteisėta, įpareigojimo ją patraukti ir uždraudimo naudotis valstybiniu žemės sklypu bei su tuo susijusių reikalavimų. Priešieškiniu atsakovės prašo pripažinti, kad asociacijai priklausanti prieplauka buvo neteisėtai pritvirtinta prie valstybinės Žemės sklypo bei neteisėtai prailginta iki 175 m. bendro ilgio, ir prašo įpareigoti asociaciją patraukti (atkabinti) prieplauką nuo valstybinės Žemės sklypo bei patraukti ją, kad ši netrukdytų įgyvendinti plūduriuojančių priemonių – pontoninių prieplaukų įrengimo projekto ir 2023 m. Kauno marių įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės statybos projekto sprendinius.
Priešieškiniu taip pat prašoma uždrausti asociacijai ir jos narių reikmėms naudotis nurodomu valstybinės žemės sklypu asociacijos nariams priklausančių laivų, laivų gabenimo priekabų ir ratelių, kilblokų (laivo kylio įtvirtinimo priemonių, skirtų laivo laikymui ir priežiūrai sausumoje) ir kitų daiktų laikymui (sandėliavimui)“, – teigiama Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
Turistinių burlaivių savininkų asociacija, kuriai, beje, vadovauja teisės mokslus baigęs, nuo vaikystės buriavimu Kauno mariose laisvalaikiu užsiimantis vandens turizmo mėgėjas, neabejoja, jog tarp visų su prieplauka susijusių savivaldybės interesų svarbiausi yra ne tiek sportiniai, kiek komerciniai. Todėl ir įsisavinama marių pakrantės teritorija, nepaisant to, kad dalis jos teisėtai patikėta (jau prieš keliolika metų) visuomeninei organizacijai. Projektas vystomas, netgi kenkiant pakrantės žalumai.
Tokia jau ta Kauno savivaldybės politika
Kiekvieno stambesnio projekto, kuriam įgyvendinti naudojami viešieji finansai, kitaip tariant, mokesčių mokėtojų pinigai, atveju deklaruojami skambūs tikslai. Kaip, pavyzdžiui, dėl Nemuno pakrantės, Šančiuose, kur „visų kauniečių labui“ savivaldybė „negali“ sutvarkyti paplūdimio, nenutiesusi naujos gatvės (?) tikslas vienoks, bet esmė – siekiama naudos. Kas bus jos konkretus gavėjas Kauno marių įlankoje (greta tų keliasdešimties vaikų, kurie, sumokant tėveliams už neseniai pabrangintas treniruotes, lanko savivaldybės buriavimo mokyklą), paaiškės ateityje…
O kad savivaldybė šįsyk rimtai nusiteikusi nenusileisti įlankos „senbuviams“, galima spėti iš jos pateikto teismui ieškinio. Dabar jau reikalaujama iš turistinio buriavimo mėgėjų ne tik „kraustytis“ nežinia kur, išsigabenant visus savo daiktus, bet net iš marių pakrantės išsikasti elektros kabelį, vedantį iki TBSA įrengtos prieplaukos.
„Politika – viena labai reikšmingų kultūrinio gyvenimo apraiškų. Senam kultūringam pasauliui susirgus, barbarai braunasi kaip tik į politinę gyvenimo sritį, kad politinės valdžios priemonėmis galėtų realizuoti savo destruktyvinės prievartos darbą“, – yra pasakęs senojo Lietuvos elito atstovas, paskutinis tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, filosofas Stasys Šalkauskis.
Taip jis kalbėjo tuomet, kai Kaune buvo pastatyti, o šiemet į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti mūsų miesto moderniosios architektūros šedevrai (kuo, lyg savo asmeniniais nuopelnais, ypač didžiuojasi Kauno valdžia).
Įdomu, kokį pasididžiavimo vertą paveldą iš mūsų laikų turės ateities kauniečiai? Tikriausiai, tai nebus mokesčių mokėtojų pinigais (savivaldybė tam skyrė apie ketvirtį milijono eurų) iškilęs paminklas policijai. Gal milicijai, nes pastaroji ilgesnį metų skaičių Lietuvoje veikė, bet palikęs joje tarnybą, dabartinis Kauno meras atkurtoje nepriklausomoje policijoje daryti karjerą nepanoro? Paminklas, kuriam, kaip teko matyti viešuose interneto komentaruose, gyventojai jau yra sugalvoję pavadinimų (dalį jų viešai cituoti nebūtų mandagu)…
