Kauno miesto savivaldybės užkabaryje surengta Jono Lukšės paroda „Kauno tarpukario architektūros, istorijos, kultūros paveldo vertybių piešiniai“. Kodėl prestižiniams piešiniams merija nerado geresnės patalpos ar kitos mieste vietos?
Vienas iš stendų – „1919-1940 m. jaunosios Lietuvos architektūrinis žygdarbis įvertintas Europos Sąjungos kultūros paveldo ženklu“. Dėmesį patraukia ir Kauno medinukai, ir solidūs architektūriniai objektai. Kol bus paruoštas spalvingas, prestižinis leidinys, šiuos piešinius galima išleisti atskiru bukletu, kas jau Kaune buvo daroma.
2019 metais pasirodė Jono Lukšės išleistas pirmasis albumėlis. Šiais metais 40 Jono Luikšės piešinių visuomeninių organizacijų dėka buvo sudėti į leidinį „1941 m. birželio 22-28 d. sukilimo ženklai ir vietos Kaune“. Architektas J. Lukšė vizualinėmis formomis įamžino istorines įvykių vietas su papildoma informacija apie objektą ir sukilimą.
Tokiu pat būdu galima pateikti ir dabar eskponuojamus piešinius, kol pasirodys spalvingas albumas. Kai kurie miesto savivaldybės darbuotojai, tikriausiai, nesupranta ar nenori visuomenei pranešti apie moderniojo Kauno pripažinimą.
Saudo Arabijoje vykusioje 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje patvirtinta Kauno paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. Ši tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą. Miesto tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje – reikšmingi ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.
Vilniečiai, norėdami įgelti Kauno merui, spaudoje pareiškė, kad jis labai apsidžiaugs savo pasiekimais. Tačiau mano manymu, pirmiausia džiaugiasi visi kauniečiai. Garbė tiems, kurie pristatė modernųjį Kauną pasauliui, tačiau gėda valdininkams, kurie puikius Jono Lukšės, kuris jau kelisdešimtmečius fiksuoja Lietuvos paveldą, piešinius taip nepagarbiai pristato visuomenei.
