Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų.
Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.
„Krašto apsaugos sistemai įsigyjant naujas moderniausias ginkluotės sistemas, kartu yra perkama ir jai reikalinga amunicija, plečiama ir jų aptarnavimo ir sandėliavimo infrastruktūra. Amunicijos, kitų karinių atsargų kaupimui skiriame daug dėmesio ir lėšų“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir besikeičianti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai skiria daug daugiau dėmesio ir lėšų. Perkama ne tik moderni ginkluotė, bet ir amunicija, ji įsigyjama ne tik kasdieniam kariniam rengimui, bet ir kaupimui. Kartu investuojama ir į amunicijos sandėliavimo infrastruktūrą.
KAM skelbia, kad per trejus metus, lėšos, skirtos amunicijos kaupimui, išaugo tris kartus: per 2021–2023 metus šioms reikmėms skirta beveik 750 mln. eurų. Amunicijos kaupimui vidutiniškai kasmet skiriama po 16 proc. visų gynybos išlaidų.
Anot KAM, iki 2020 metų tam pačiam tikslui buvo skiriama apie dešimtadalį gynybos biudžeto. Didžioji dauguma amunicijos kaupimui skiriamos sumos sudaro lėšos, skirtos pagrindiniams mūšio šaudmenims kaupti.
KAM vertinimu, 2022-ieji karinių atsargų kaupimo srityje buvo itin produktyvūs, nes karinėms atsargoms įsigyti buvo skirta 18,3 proc. gynybos biudžeto, skaičiuojant su papildomai gautu finansavimu. 2021 metais atsargų kaupimui buvo skirta 17,7 proc., o 2020 metais – 11,2 proc. gynybos biudžeto.
KAM primena, kad šiemet pasirašyti keli kontraktai pirkti amuniciją: iš JAV užsakytos vidutinio nuotolio žemė-oras AMRAAM raketos, prieštankinės „Javelin“ raketos, iš Švedijos – granatsvaidžių „Carl-Gustaf“, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos RBS-70 raketų, per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (angl. NSPA) perkama įvairaus kalibro šaudmenų (nuo 4,6 iki 40 mm).
Anot ministerijos, skatinama ir nacionalinė gynybos pramonė – šiemet pasirašyta sutartis su Giraitės ginkluotės gamykla dėl 7,62×51 mm šaudmenų įsigijimo.
Iš viso per 2024-2026 metų laikotarpį Krašto apsaugos biudžete įsigijimams numatyta skirti apie 2,7 mlrd. eurų. KAM pažymi, kad tai reiškia, jog apie 45 proc. gynybos biudžeto kasmet bus skiriama Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimui ir modernizacijai.
