Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius teigia, jog preliminariu vertinimu, buitiniams klientams „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turės grąžinti apie 51 mln. iš 160 mln. eurų permokos, apie kurią praėjusią savaitę pranešė Valstybės kontrolė (VK).
Rinkos reguliuotojo vadovo teigimu, skaičiuojant pagal vidutinį mėnesinį suvartojimą – 147 kilovatvalandes (kWh) – gyventojai per metus permokėjo apie 7 eurus ir 42 centus.
Jis pažymėjo, jog tai kur kas mažesnė suma nei praėjusią savaitę komunikavo VK, skelbusi, kad ESO vartotojai (tiek gyventojai, tiek verslas) vidutiniškai permokėjo po 88 eurus.
„Pagal buitinių ir nebuitinių vartotojų suvartojimo apimtis ir struktūrą, VERT preliminariai paskaičiavo, kad tenkanti buitiniams vartotojams suma, kuri turėtų grįžti ilguoju laikotarpiu per tarifus, yra apie 51 mln. eurų. Reiškia, kad buitinis vartotojas realiai permokėjo 0,42 ct/kWh. Jei imtume vidutinį suvartojimą (…), išeitų apie 62 centus per mėnesį“, – pirmadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė R. Pocius.
„Per metus tai sudarytų apie 7,42 euro. Tai toks preliminarus paskaičiavimas įsivaizdavimui, kiek vis tik buitinis vartotojas yra permokėjęs. Ir kad tai tikrai nėra apie 88 eurus, apie kuriuos kalba Valstybės kontrolė“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad VK atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą pranešė, kad 2018–2021 m. vienas vartotojas už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro – nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
VERT vertinimu, bendra tiek buitiniams, tiek nebuitiniams vartotojams grąžintina suma siekia 156 mln. eurų. Reguliuotojas yra apskaičiavęs, jog permoka turi būti grąžinta per 15 metų – iki 2036 m.
Anot R. Pociaus, galima diskutuoti apie greitesnį permokos grąžinimą, tačiau 15 metų laikotarpis pasirinktas, kad bendrovė galėtų įgyvendinti ilgalaikę 10 metų investicijų į nusidėvėjusį skirstymo tinklą programą ir išlaikytų tvarų skolos lygį – iki 6,5 proc. nuo įmonės pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA).
„Būtent ir buvo priimtas toks sprendimas tam, kad didžioji vartotojų permokėta suma būtų grąžinta vėlesniu laikotarpiu“, – pažymėjo R. Pocius.
VERT, teigė jos pirmininkas, įpareigojo ESO ieškoti būdų, kaip sumą grąžinti greičiau – bendrovė kasmet teikdama reguliuotojui duomenis apie viršutines energijos persiuntimo paslaugos tarifo ribas, kartu turės pagrįsti, jog negali sumos grąžinti anksčiau.
Taip pat, teigė R. Pocius, siekiant apsaugoti vartotojus nuo finansinės žalos, VERT nusprendė, kad kartu turi būti skaičiuojamos palūkanos. Jo teigimu, ESO „de facto jau yra grąžinusi vartotojams“ apie 12 mln. eurų palūkanų, o iki permokos grąžinimo termino pabaigos palūkanų suma išaugtų iki 40 mln. eurų. Todėl galutinė grąžintinos permokos suma sieks apie 200 mln. eurų.
VERT vadovas dar pabrėžė, jog ESO nuo 2016 m. vartotojams jau grąžino 53 mln. eurų permoką.
ELTA taip pat primena, kad reaguodama į VK audito išvadas ESO praeitą savaitę teigė, jog VK pateikė „visuomenę klaidinančias išvadas“, nes atlikdama auditą „neatsižvelgė į VERT tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus“. Teigiama, kad ESO ir VERT metodiką vertino nevienodai, bendrovė netgi buvo iškėlusį ieškinį, kurį vėliau atsiėmė.
Anot R. Pociaus, VERT skaičiavimais, 2016–2021 m. reguliacinio laikotarpio metu buvo numatyta, kad ESO rekonstruos ir atnaujins nusidėvėjusią infrastruktūrą, kurios turto vertė sudarys 1,37 mlrd. eurų, o buvo pasiekta 974 mln. eurų turto vertė (405 mln. eurų skirtumas).
„ESO tiesiog negalėjo tokių apimčių investuoti į tai, kas buvo nustatyta reguliuotojo. Bet dalis lėšų buvo nukreipta į naujų vartotojų prijungimą, nes ESO negali atsisakyti prijungti naujų vartotojų. Dalis lėšų nukreipta į tinklo plėtrą, kuri šituo modeliu nebuvo optimizuota“, – kalbėjo R. Pocius.
„Per visą šitą laikotarpį susidaro skirtumas tarp to, kad reguliuotojas įskaičiavo į tarifą, (…) ir tarp to, ką ESO faktiškai investavo“, – pabrėžė jis.
Penktadienį ESO vadovas Renaldas Radvila žurnalistams sakė, kad ESO sumą jau grąžina nuo 2022 m. – mažindama skirstymo tarifo dedamąją. Bendrovė, be kita ko, žada ieškoti būdų procesą spartinti.
Anot jo, ESO „ieškos galimybių kaip grąžinimą padaryti greičiau nei numatyta, atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes ir grėsmę tinklo patikimumui“.
R. Radvila: norint permoką grąžinti anksčiau reiktų arba mažinti investicijas, arba skolintis
Seimo komisijos posėdyje R. Radvila sakė, kad reguliuotojo skiriamų lėšų nepakanka ir investicijoms į nusidėvėjusio tinklo rekonstrukciją, ir į naujų vartotojų prijungimą. Anot ESO vadovo, bendrovė įstatymu įpareigota prijungti naujus vartotojus į tinklą bei dengia 80 proc. prijungimo kaštų.
Jo teigimu, „visos investicijos yra susijusios su tinklu“: jo atstatymu, rekonstrukcija bei pasenusių elementų keitimu, taip pat plėtra prijungiant naujus klientus. R. Radvila parlamentarus informavo, jog ESO 2016–2021 m. iš viso investavo 829 mln. eurų (545 mln. eurų į tinklą, 283 – naujų vartotojų prijungimui, išmokėjo 258 mln. eurų dividendų, iš kurių 93 proc. papildė valstybės biudžetą.
„Viena dalis investicijų yra labai aiškiai planuojama – tai kas yra numatyta investuoti į tinklą ir į jo rekonstrukciją, tą galima nusimatyti, galima susidaryti sąrašus, kurie elementai turėtų būti keičiami. Kita dalis – kai kalbame apie plėtrą, naujus vartotojus, jų prisijungimą (…) ji yra nevaldoma ir ten turime tiesiog atlikti tuos darbus, kad klientus prijungtume prie tinklo“, – kalbėjo R. Radvila.
ESO vadovas pažymėjo, jog elektros tinklas yra gana nusidėvėjęs, apie ketvirtadalio viso tinklo tarnavimo laikas yra pasibaigęs.
Jis teigė, jog norint grąžinti susidariusią permoką greičiau, įmonei reiktų arba mažinti investicijas, arba nepalankiomis sąlygomis skolintis.
„Reikėtų arba mažinti ateities investicijas į tinklą, arba tie pinigai turėtų būti pasiskolinti viršijant skolos ir EBITDA santykio rodiklius ir atitinkamai su visai kitais procentais ir visai kitomis palūkanomis, kas, vėlgi, turėtų tiesioginę įtaką skirstymo tarifui“, – tikino R. Radvila.
„Sumos išdėstymas yra vienas kompromisinių sprendimų“, – akcentavo jis.
Dar R. Radvila pabrėžė, kad ESO „tikrai suinteresuoti“ šį skirtumą grąžinti anksčiau nei per 15 metų. „Pradėsime pokalbį su reguliuotoju apie tai, kaip rasti būdus ir tas sumas grąžinti anksčiau nei šiandien įtvirtinta VERT sprendime“, – sakė R. Radvila.
