Kauno tautinės kultūros centras kvietė žiūrovus į XV tarptautinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Baltų raštai-2023“, kuris šiemet buvo skirtas Žirgo metams.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais Kaunas klegėjo nuo smagaus šurmulio. Festivalis subūrė daugiau kaip penkis šimtus dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos. Miesto salėse vyko nemokami koncertai, mokymai, pokalbiai, kur kiekvienas lankytojas buvo sušildytas liaudies dainomis ir muzika. Netrūko šokių, žaidimų, pasakų, amatų, netikėtų atradimų.
Pirmą festivalio dieną buvo tradiciškai pakelta festivalio vėliava ir įžiebta Baltų vienybės ugnis. Palemone vyko Rudens lygiadienio šventė, sukvietusi vietos bendruomenę, kuri kartu su folkloro ansambliais dalinosi apeigine duona ir degino šiaudines baltiškų ženklų skulptūras, vaizduojančias Saulę, Ugnį, Laimę, Žirgus.
Festivalio metu vyko jaukūs vakarai: susitikimas su žinomu Lietuvos muzikantu, senosios baltų kultūros puoselėtoju Gediminu Žiliu, vizualinė instaliacija „Skambantys raštai“, koncertas „Lekiantys žirgai“, pasakorių popietė „Auksinės pasagėlės istorija“ su Kotrynos Zylės mitologine edukacija, edukacinis žaidimas „Dedu dedu raštą“ su menų ir dizaino mokytoja Inesa Muchinaite, stiklo karoliukų gamyba su amatininke Daiva Jusiūte-Tarailiene.
Pirmą kartą festivalio metų vyko Amatų savaitė Kauno miesto mokyklose. Vaikai, jų tėveliai ir mokytojai bei festivalio dalyviai ne tik susipažino su baltiškais simboliais, bet ir patys kūrė rankdarbius: gamino stiklo karolius, audė apyrankes, lipdė arkliukus, karpė lėkius ir gyvybės medelius.
Ypač didelio dėmesio susilaukė seminaras „Baltų kultūros reliktai tautodailėje, kalboje, muzikoje“.
Buvo pristatomos įdomios temos: „Senovės baltų kostiumas“ (dr. Daiva Steponavičienė), „Nuo pasagos iki heraldikos“ (Virginijus Jocys), „Latvių kalbos ypatumai ir latvių dainų kamuoliai“ (dr. Auksė Noreikaitė), „Vikinginio laikotarpio bandelių gaminimas, senovės papuošalų demonstravimas” (Lektorė Edita Nurmi).
Kauno tautinės kultūros centre buvo pristatyta jungtinė tautodailininkų paroda „Karpinių atodangos“, kurios metu autorės Ada Germanavičienė, Rasa Rainienė, Eglė Vindašienė noriai dalinosi kūrybine patirtimi – vedė praktinius karpinių mokymus. Paroda veikia darbo dienomis iki lapkričio 30 dienos.
Festivalį vainikavo finalinis koncertas „Ratui ratujo“, kur nepaprastą programą parodė garsusis Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vadovė Milda Ričkutė), pažymintis savo veiklos 55-metį.
Kauno tautinės kultūros centro direktorė Vaida Kasparavičienė pasidžiaugė, kad jaunimas ne tik puoselėja folklorą, bet ir rodo, koks didis džiaugsmas jį pažinti, su juo kasdien keliauti. Sveikiname ratiliokus ir linkime dar ilgai ratuoti, kaip tos darbščiosios bitelės, nepailstančiai sukti ratus, dūgzti kartu su visu svietu.
Kauno tautinės kultūros centras šiltai dėkoja visiems bičiuliams, dalyviams, vaikų ir jaunimo folkloro ansambliams, partneriams, Lietuvos kultūros tarybai ir Kauno miesto savivaldybei, padėjusiems rengiant festivalį.
Tegul baltiški ženklai nenustoja suktis vaikų ir jaunuolių širdyse! Tegul eiklieji žirgeliai teikia jėgų, o stogų lėkiai saugo mūsų savastį ir stiprina meilę protėvių kultūrai!
Dalyviai: „Rūtoj“ (Preiliai), „Kocis“ (Liepoja), „Ratilio“ (Vilnius), „Čiūta“ (Zarasai), „Dalilio“ (Utena), „Smilgelė“ (Kėdainių r.), „Šebukai“ (Jurbarko r.), „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Gilė“(Kaunas), „Žilvičiukai“ (Kaunas), „Tautinukai“ (Kaunas), „Ratilėlis“ (Kaunas), „Kaukutis“ (Kaunas), „Linksmoji armonika“ (Kaunas), „Bitula“ (Kaunas), „Serbentėlė“ (Kauno r.), „NŠEK: Naujamiesčio šokių ir elektronikos kombinatas“ (Vilnius).
Projektą finansuoja:
Festivalį organizuoja: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras.
Partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas, Letonikos centras, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno švietimo inovacijų centras, Kauno Palemono gimnazija, Palemono bendruomenės centras, Kaišiadorių kultūros centras
Informaciniai rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, www.alkas.lt, www.tautosakosvartai.lt.
