Vyriausybė siūlo griežtinti nelegalaus darbo kontrolę, didinti baudas bei skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką. Siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, dabar viena pagrindinių problemų, kodėl žmonės nesirenka dirbti legaliai, – pernelyg dideli išieškojimai dėl skolų. Todėl pradėjusiems dirbti bedarbiams bus siūloma galimybė 12 mėnesių per penkerius metus nemokėti skolų.
„Šiandien turime apie 200 tūkst. skolininkų ir beveik septyni iš dešimties nedirba. Su projektais siūlome griežtesnę nelegalaus darbo kontrolę, daugiau patikrinimų, paskatas pranešti ir didesnes baudas. Tačiau tikslas nėra nubausti, tikslas yra, kad asmenys dirbtų legaliai ir sąžiningai suklydę darbdaviai galės įdarbinti žmones ir susimokėti minimalią baudą“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministrė.
„Taip pat bedarbiams, pradėjusiems dirbti siūlysime numatyti galimybę išeiti 12 mėnesių vadinamųjų skolų atostogų per penkerius metus, iš viso du kartus tokią galimybę numatysime“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, šiuo metu bendra skolų suma siekia apie 4 mlrd. eurų, per 2022 metus jų išieškota apie 225 mln. eurų, tuo metu jų suma per metus padidėjo dar 600 mln. eurų.
„Išieškojimas šiai dienai nėra labai efektyvus“, – teigė M. Navickienė.
Vyriausybė pritarė siūlymui mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalaus atlyginimo (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo (vietoj 20 proc. arba 30 proc. dabar), uždirbantiems tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA – 50 procentų.
Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims.
Iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liktų nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Nuo 2024 metų liepos už nelegalaus darbo pažeidimą siūloma darbdaviui taikyti 2-3 proc. įmonės apyvartos baudą, o minimali bauda siektų tris minimalias algas (MMA) – 2,8 tūkst. eurų – už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tuo metu maksimali bauda siektų 0,5 mln. eurų.
Jei apyvartos dydžio nustatyti negalima arba jis mažesnis nei 300 MMA, bauda būtų nuo 3 iki 12 MMA – nuo 2,8 tūkst. iki 11,1 tūkst. eurų (dabar – nuo 868 iki 2,9 tūkst. eurų už kiekvieną asmenį).
Tuo metu už pakartotinį pažeidimą baudos siektų 4-6 proc. metinės apyvartos – nuo 6 MMA (5,5 tūkst. eurų) iki 1 mln. eurų, o nenustačius apyvartos arba ji mažesnė nei 300 MMA – nuo 6 iki 24 MMA – nuo 5,5 tūkst. iki 22,2 tūkst. eurų (dabar – nuo 2,9 tūkst. iki 5,8 t8kst. eurų).
Jei darbdavys įdarbins ir išmokės nelegaliai dirbusiam žmogui ne mažiau kaip 3 MMA darbo užmokestį, bauda bus minimali – 3 MMA (2,8 tūkst. eurų) už kiekvieną nelegaliai dirbusį, o jei jis jau buvo baustas per pastaruosius dvejus metus – 6 MMA (5,5 tūkst. eurų) bauda.
Bedarbio statusas nebus naikinamas nelegaliai dirbusiam asmeniui, kuris pats praneš apie tai kontroliuojančios institucijoms ir su jomis bendradarbiaus.
Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje viešins darbdavius, pažeidusius darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus.
Pakeitimais skolininkui būtų suteikiama galimybė neprarasti itin mažos vertės paskutinio būsto. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką virš 4 tūkst. eurų skolos neišieškojus per 18 mėnesių skola gali būti išieškoma iš skolininko paskutinio būsto. Siūloma sumą indeksuoti ir padidinti iki daugiau nei 9 tūkst. eurų (10 MMA). Be to siūloma dvigubai, nuo 18 iki 36 mėnesių, prailginti papildomą apsaugą – terminą per kurį skolininkas, įrodęs, kad susimokės, paskutinio būsto neprarastų.
