Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė antradienį feisbuke pasisakė apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį, paaiškindama, kuo negeras dabar esantis mokestis.
„Stebint pastarojo laikotarpio diskusiją apie NT mokestį (atmetu marginalines kailių plėšimo temas, nes čia nieko naujo, labiau kalbu apie tuos, kur tikėtumeis kažkokios taikos su savo įsitikinimais kitose srityse), gali suprasti populizmo dedamąją – būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne – tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas – tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška.
Išgyvenama, ne pirmas kartas. Nevisi matematiką mylėjo mokykloje“ – feisbuke rašė I. Šimonytė.
Kaip rašė ji, reaybės ignoruoti nereikia. Mat realybė yra toka, kad dabar pagrindinis būstas yra apmokestinamas mokesčiu. Tačiau jo neišeina pavadinti NT mokesčiu, „nes jis yra toks „buržujaus“ mokestis“.
„Tai diagnozuojant pliusuojama visa nekomercinio turto vertė ir jeigu viršiji 150 000 eurų, turi mokėti mokestį. Ir tai dar progresinį.
Kai įstatymą priėmė 2011-aisiais, buržujum būti reikėjo bent milijono litų (mokestinės) vertės nekomercinio turto. Šiandien ši vertė – 150 tūkstančių eurų. Sakysit, paradoksas. Turto vertė visą laiką tik kilo, o štai kartelė, nuo kurios tampi turčium, gerokai sumažėjo (beje, NT mokesčio pokyčius kritikuojančio p.Karbauskio, nūnai atradusio netikėtų bendražygių, valdžios laikais)“ – dėstė I. Šimonytė.
Ji rašė ir apie tai, kuo blogas esamas mokestis. Anot jos, tai yra labiau „gerovės“ mokestis, nes į jį įeina visas bet kur Lietuvoje esantis NT ir neapmokestinamą minimumumą viršijančiai sumai taikomas „gana riebus“ 0,5 proc. tarifas.
„Kita didelė problema – kadangi pliusuojamas visas turtas, mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, nes kitaip jo įskaityt neįmanoma, kai į krūvą sumestas butas Vilniuje, antras butas Palangoje ir sodyba Labanore. O minimumo riba – nukabinta iš palubės, kažkada 2011 paimta iš liaudies folkloro („milijonierių mokestis“, todėl milijonas litų), bet per laiką sumažėjusi (užuot augusi, kaip augtų vidurkiai ir medianos) dėl diskrecinių buvusios Vyriausybės sprendimų.
Aš suprantu, kad mokesčiai yra nuobodūs, mokesčių teorija yra nuobodi, kaip ir bet koks kitas mokslas. Nuobodu galvoti, iš kur tėtis/mama namuose gauna pinigų ir žymiai maloniau tikėti, kad yra būdas visiems visko duoti ir iš nieko nieko neimti. Bet, mano žiniomis, paskutinis tai sugebėjęs buvo Pranašas, pamaitinęs minią kepalėliu duonos“, – tęsė premjerė.
Pasak jos, kasdienybė yra daug proziškesnė.
„Gerbčiau kolegas, jeigu šalia maldų mažiems mokesčiams, jie melstųsi mažiems viešiesiems sektoriams – mokamiems keliams, mokamam švietimui ir sveikatos paslaugoms. Bet niekad to nepastebėjau. Priešingai, net tas paslaugas, kurias turi finansuoti savivaldybės pačios, jie siūlo toliau dotuoti centrinės valdžios ištekliais. Nes svarbu.
Tad galima girdėti nepasitikėjimą savivaldybių tarybomis ir jų gebėjimu priimti racionalius sprendimus (turinti mintyje, kad sprendžia vietos, bet politikai) – nors tas pats buvo kalbama priimant žemės mokesčio įstatymo pataisas ar pataisas dėl komercinio turto apmokestinimo prieš du dešimtmečius, kai savivaldai buvo nustatytos gana plačios žirklės spręsti dėl tarifų.
Ir ta baimė nepasiteisino, nes jokių milžiniškų žemės mokesčių ar mokesčių komerciniam turtui savivaldybės nenustatė (moku maždaug 10 eurų mokestį už sklypą Vilniuje, tai sakyčiau, kad turiu empirinio patyrimo). Sprendžia politikai, kurie nori būti perrinkti“, – teigė I. Šimonytė.
Nors, jos manymu, galima sureguliuoti būsto apmokestinimo sritį ir atskirai, bet yra svarbu ir tai, kad savivaldos atsakomybė, teikiant paslaugas gyventojams, augs.
„Ir tai ne tik gatvės ir asfaltai – tai ir mokyklos, darželiai, parkai – visa ta infrastruktūra, kurią turi kurti ir išlaikyti savivalda ir ko ji negali padaryti būdama priklausoma nuo centrinės valdžios transferų. Visa ši savivaldos kuriama infrastruktūra kelia turto vertę savininkams“, – pridūrė premjerė.
Jos teigimu, esamas apmokestinis yra nesusipratimas – esą nėra nei gerovės, nei NT mokestis. Nors krizės metais jo priėmimas buvo suprantamas, per laiką jis „išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką“.
Aš apgailestauju dėl kiekvieno politiko, kuris pakalbėjęs apie mokesčių blogį, tuoj pat įregistruos pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų. Skolon. Nes taip neva mažiau skauda. Būti liberalu „ant mokesčių“ ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų.
Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja – skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti“, – toliau mintis feisbuke dėstė I. Šimonytė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
