Į buvusios savo pavaldinės Linos Jaruševičienės bylos nagrinėjimą kaip liudytojas atvykęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga liko neapklaustas, nes netikėtai teisiamoji pareiškė nušalinimą valstybinį kaltinimą byloje palaikančiam prokurorui.
„Prokuroro Gintaro Plioplio pateiktas kaltinimas yra neaiškus, dviprasmiškas, melagingas, vietomis suklastotas, neatitinka bylos aplinkybių.
Prokuroras netinkamai, tendencingai atliko pareigas, slėpė bylai aktualią informaciją, naikino mane teisinančius įrodymus, iškraipė faktinius duomenis“, – Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė L. Jaruševičienė.
Į teisiamųjų suolą sėdusi buvusi sveikatos apsaugos viceministrė yra kaltinama piktnaudžiavimu.
Kaltinamajame akte teigiama, kad ji 2020 m. kovą tariamai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, suteikė bendrovei „Profarma“ pirmenybę ir iš jos nupirko greitųjų testų už 6 mln. 50 tūkst. eurų, nors kita bendrovė siūlė daug mažesnę sumą.
Priekaištai dėl apklausų
Buvusi viceministrė kaltinimų nepripažįsta ir teisme tikino, kad Generalinės prokuratūros prokuroras G. Plioplys bylą jos atžvilgiu suklastojo.
„Sąmoningai ir tyčia buvo netiriami esminiai bylos objektai“, – teisme sakė L. Jaruševičienė.
Teisiamosios teigimu, G. Plioplys specialiai kaltinime nemini Finansų ministerijos ir jos darbuotojų, su kuriais ji susirašinėjo dėl testų pirkimo: „Jie specialiai nebuvo apklausiami ir galimai tyčia, nes jų įtraukimas į bylą patvirtintų mano nekaltumą.“
Pasak L. Jaruševičienės, pinigų bendrovei „Profarma“ pervedimu rūpinosi ne ji, bet Finansų ministerija.
Pinigai šiam pirkiniui buvo imami iš valstybės biudžeto.
„Akivaizdu, kad tai buvo Finansų ministerijos sprendimas, nes aš neturėjau netgi tokių įgaliojimų“, – sakė L. Jaruševičienė.
Buvusios viceministrės tvirtinimu, Finansų ministerija iki šiol nenoriai pateikia dokumentus, susijusius su testų pirkimu, o kai kuriuos jų jai pavyko gauti ir perskaityti tik po to, kai pareikalavo bylą nagrinėjantis teismas.
„Iš šių dokumentų paaiškėjo, kad valstybės iždo lėšos buvo naudojamos neturint jokio teisinio pagrindo“, – kalbėjo L. Jaruševičienė ir pabrėžė, kad jai jau 2020 metų kovą įtartinas atrodė skubus pinigų pervedimas „Profarmai“.
Esą įprastai stambūs pirkimai atliekami per savaitę ir daugiau, o tada pinigai bendrovei buvo pervesti per porą dienų.
Nematė svarbių detalių
Kaltinime taip pat tvirtinama, kad L. Jaruševičienė nesusisiekė su bendrove „Pro Aris“, kuri greituosius testus siūlė įsigyti daug pigiau.
„Aš jiems skambinau, kai tik gavau pasiūlymą. Skambinau jau po 20 valandos, tačiau niekas telefono nekėlė, matyt, ne visi dirbo taip ilgai kaip mes.
Tai patvirtinau ir tyrėjai, tačiau šito kaltinamajame akte nėra, G. Plioplys rašo, kad su jais net nebandžiau susisiekti“, – dar vieną argumentą nušalinti valstybinį kaltintoją pateikė L. Jaruševičienė.
Buvusi viceministrė taip pat piktinosi, kad prokuroras į bylą įtraukė ne visus jos ir kitų institucijų darbuotojų susirašinėjimus telefonu ir išvis nepateikė jos susirašinėjimo su tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjais Luku Savicku bei Jonu Kairiu.
„Tyrėjas Simas Stancikas apžiūrėjo L. Savicko telefoną, kompiuterį, J. Kairys tyrėjams pateikė elektroninius laiškus, tačiau niekur nekalbama apie jo telefono numerį.
O atsakymai vienodi, kad nei L. Savicko telefone, nei kompiuteryje, nei tarp J. Kairio pateiktų laiškų tyrimui reikšmingų duomenų nėra“, – kalbėjo L. Jaruševičienė.
Patarėjas išlipo sausas
Nors tarp jos susirašinėjimų išliko visos L. Savicko ir J. Kairio žinutės, moteris mano, jog prokuratūros nenoras jų matyti rodo, kad prokuroras bando ne tik slėpti ikiteisminio tyrimo duomenis, bet ir apsaugoti nuo teisėsaugos asmenis, su kuriais dėl testų pirkimo bendravo abu tuomečiai S. Skvernelio patarėjai.
Kaip rašė BNS, L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.
L. Jaruševičienės tvirtinimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidraus greitųjų testų pirkimo prokurorė Austėja Abromaitienė kreipėsi į teismą prašydama atlikti pas L. Savicką kratas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas leidimą davė, tačiau kratos taip ir nebuvo atliktos G. Plioplio sprendimu.
„Dėl L. Savicko galimų nusikaltimų sudaryta tyrėjų darbo grupė, jos vadovu paskirtas G. Plioplys, kuris ir nusprendė, kad kratų pas šį premjero patarėją atlikti nereikia“, – naujų faktų byloje pateikė teisiamoji.
„Klastotės, melagystės, iškreipti faktai, kad sukurtų realybę tokią, kokia jam buvo reikalinga. Klastočių ir melagysčių mastas šioje byloje yra stulbinantis. Byla buvo tirta paviršutiniškai, neobjektyviai, faktai buvo iškraipyti.
Pateikdamas suklastotus duomenis teismui G. Plioplys parodė teismui nepagarbą“, – piktinosi buvusi viceministrė.
Išdėsčiusi visus savo argumentus L. Jaruševičienė teismo paprašė nušalinti G. Plioplį nuo bylos ir grąžinti bylą prokuratūrai, kurioje jau kitas prokuroras atliktų išsamų ikiteisminį tyrimą.
Prokuroras tik pasišaipė
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis G. Plioplys į tokį L. Jaruševičienės pareiškimą sureagavo pašaipiai.
Prokuroras pareiškė, kad duomenų traktavimas vienaip ar kitaip nėra pagrindas jį nušalinti.
„Išgirdau baigiamąją kalbą, jau antrą kartą, bet dabar ne ta stadija, kai sakomos baigiamosios kalbos“, – kalbėjo prokuroras.
Ar L. Jaruševičienei pavyks nušalinti G. Plioplį nuo šios bylos ir tyrimą prokuratūrą turės atlikti dar kartą, teismas turėtų paskelbti lapkričio viduryje.
