Aukštojoje Fredoje iki šių dienų išliko septyni Kauno tvirtovės centrinio artilerijos komplekso sandėliai, išsidėstę kairiajame Nemuno krante, tarp jų ir A. Šančių „Parako“ brolis – „Dinamitas“. Sandėliai šiuo metu tvarkomi, dalyje jų jau laukiama naudotojų. Lankytojus pasitinka ir atnaujintos artilerijos dirbtuvės, atgimęs Lakūnų sodas ir nauja apžvalgos aikštelė, nuo kurios į Kauną galima pažvelgti iš 73 m aukščio virš jūros lygio.
Po VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ teritoriją A. Fredoje vedžioja šios įstaigos vadovas Egidijus Bagdonas.
Sugrąžinti gyvybę
Gynybinių įtvirtinimų sistema – Kauno tvirtovė – pastatyta 1882-1915 m. Iš viso buvo numatyta įrengti dvylika fortų, tačiau suspėta pastatyti ne visus. 1915 m. Kauno tvirtovę per keliolika dienų užėmė vokiečių kaizerinė kariuomenė. Daugiausiai nukentėjo I-III fortai, buvo susprogdintas geležinkelis. Iki šių dienų išliko keli šimtai tvirtovės objektų, juos stengiamasi atgaivinti.
VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ vadovas Egidijus Bagdonas pasakojo, kad A. Fredoje tvarkyti teritoriją imta prieš kelerius metus. Artilerijos dirbtuvių pastate buvo įrengtas biuras, pamažu erdvėse pradėjo kurtis naujakuriai. Tikslas – Kauno tvirtovės parko patalpas A. Fredoje prikelti naujam gyvenimui, prikviesti vietos ir miesto bendruomenes čia rengti įvairias veiklas: šventes, edukacijas, ekskursijas, performansus ir pan.
„Laisvą plotą siekiame pritaikyti ir ieškome naudotojų. Norime, kad kurtųsi bendruomenė. Netrukus paskelbsime aplikaciją, kur matysis visos laisvos vietos“, – pažymėjo E. Bagdonas.
Teritorijoje dar yra septyni artilerijos sandėliai. Kiek toliau stovi buvęs tvirtovės malūnas, kuriame šiuo metu veikia „Kauno grūdai”.
Aleksote išlikusi geležinkelio vėžė. „Jei tvirtovės geležinkelis visame mieste būtų išsaugotas iki šių dienų, galėtų veikti kaip tramvajus“, – svarstė istorikas.
Atnaujino artilerijos dirbtuves, Lakūnų sodą
XIX a. pab. raudonų plytų pastate (dab. Lakūnų pl. 63B) veikė Kauno tvirtovės artilerijos dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami tvirtovės pabūklai. Karo metu buvo galima atvaryti patrankas čia pat veikusiu geležinkeliu. Dirbtuvėse veikė vandentiekis, staklės, garo katilai, ventiliacija, dvejos kalvės. Tarpukariu pastate įsikūrė Lietuvos kariuomenės šarvuočių ir tankų dirbtuvės, veikė garažas.
„Režisierius Juozas Miltinis tarpukariu tarnavo šioje tankų kuopoje ir net turėjo subūręs karių dramos būrelį“, – įdomų faktą pažymėjo E. Bagdonas.
Šalia artilerijos dirbtuvių stovi namas, kuriame 1925-1927 m. gyveno lakūnas Steponas Darius, o 1928-1940 m. – lakūnas aviakonstruktorius Antanas Gustaitis.
Šalia dirbtuvių atgimė ir Lakūnų sodas – rekreacinė bei edukacinė erdvė, joje auga nedidelis sodas, o vasarą vaikai čia įkurdino bičių pievelę. Šalia sodo veikia krepšinio ir tinklinio žaidimų aikštelės, auga tuopos, menančios Kauno tvirtovės statybas, vienam medžiui stuobriui – net 140 metų.
Lakūnų plente veikia gatvės meno galerija po atviru dangumi „No-Fly Zone“. Tolėliau matyti įrenginėjamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas.
Septyni sandėliai
Palei Nemuną išsidėstę septyni Kauno tvirtovės centrinio artilerijos komplekso sandėliai, iki šių dienų išlikę septintojo sandėlio ventiliaciniai kaminai. Kiekvienas sandėlis užima maždaug po 300 kv. m. Visi jie išsidėstę 12-15 hektarų teritorijoje. Jie po truputį tvarkomi: valoma teritorija, įvedinėjama elektra, įrenginėjami takeliai ir kt.
Septintas sandėlis yra vienas didžiausių požeminių Kauno tvirtovės statinių, jis užima apie 400-500 kv. m, panašiai kaip „Parakas“ A. Šančiuose.
Einant į šeštą sandėlį atsiveria akmenimis grįstas Kauno tvirtovės kelias. Netoliese čiurlena šaltinis.
Užeiname į vieną iš parako sandėlių. Vidus sutvarkytas, trūksta durų ir apšvietimo.
„Kadangi čia laikydavo paraką, kariai negalėdavo eiti su lempa į vidų, turėdavo padėti už stiklo kitoje pusėje. Čia laikydavo paraką bačkose, po 200 kg/kv. m. Kitame sandėlyje laikydavo sprogdiklius, mediniuose sandėliuose laikydavo sviedinius. Teritorijoje veikė laboratorija, į kurią viską suveždavo, tada montuodavo sviedinius ir gabendavo į fortą“, – sakė E. Bagdonas.
Ant sandėlių sienų išlikę XIX-XX a. įrašai, kareiviai juose įamžinę savo pavardes, likusios ir tarpukario Lietuvos karių pavardės: „Karosas 1936“, „Šaulinskas 1933“ ir kt.
Į Naujamiestį – nuo apžvalgos aikštelės
Ant Kauno artilerijos dirbtuvių stogo įrengta apžvalgos aikštelė, nuo jos iš 73 m. aukščio virš jūros lygio atsiveria Kauno Naujamiestis. Matosi M. K. Čiurlionio tiltas, industrinis XIX a. rajonas, kur veikė „Pergalės“ fabrikas, Tilmansų metalo fabrikas, matyti tarpukariu pastatytas „Pieno centro“ kompleksas.
Apžvalgos aikštelėje iki lapkričio mėnesio bus pastatytas 6 m aukščio architektūrinis objektas – šviečianti arka, kuri nuo kitos Nemuno pusės švies lyg švyturys.