Šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų, antradienį skelbia portalas „15min“.
Buvusių Komunistų partijos narių yra beveik visose Seimo frakcijose – penki demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“, po keturis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Valstiečių ir žaliųjų bei Socialdemokratų frakcijose, du – Liberalų sąjūdžio frakcijoje ir vienas Laisvės frakcijos gretose.
Portalo Tyrimų skyrius tarp Lietuvos Ypatingajame archyve saugomų Sovietų Sąjungos Komunistų partijos ir Komjaunimo organizacijos dokumentų rado 12-os dabartinių parlamentarų asmens bylas.
Tai – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, „valstiečiai“ Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas.
Likusius šios partijos narius nustatė interviu būdu apklausdami pagal amžiaus ar darbinės patirties kriterijus atrinktus Seimo narius.
Tai – konservatoriai Antanas Čepononis ir Kazys Starkevičius, socialdemokratai Rasa Budbergytė, Vidmantas Kanopa ir Algirdas Sysas, liberalai Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, demokratas Algirdas Butkevičius.
G. Landsbergis sako nežinojęs apie dalies kolegų buvusią narystę Komunistų partijoje
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia nežinojęs apie dalies kolegų buvusią narystę Komunistų partijoje.
„Naujiena“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas, paklaustas apie kai kurių Seimo konservatorių nuslėptą savo biografijos faktą.
„Prastai vertinu, bet tokia jau pas mus tendencija. Politikai yra apsisprendę tiesiog tų faktų nepranešti“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, siekiant ateityje išvengti tokių dalykų, reikėtų numatyti prievolę kandidatuojant nurodyti kada kokiai partijai asmuo priklausė.
„Turbūt vienintelis apibendrinimas yra kad turi būti tokie klausimai deklaruoti, kad nebūtų siurprizo nei jums, nei kolegoms. Ir nesvarbu, kur tas asmuo yra, kurioje institucijoje. Tikiuosi, kad visiems taisyklės galios tokios pačios ir visi įsirašys, kokioje partijoje kada yra buvę“, – tvirtino TS-LKD lyderis.
Nepaisant nuslėptos narystės Komunistų partijoje, konservatorių vadovas teigė pasitikįs tais kolegomis.
„Ką čia dabar kalbėti? Žmones pažįstu, pasitikiu, rinkėjai taip pat juos pažįsta neblogai“, – sakė jis.
„Man rodos, kad rinkėjai geba apsispręsti ir pasidaryti išvadas, remtis dabartiniais darbais arba jau ir ganėtinai ilga nepriklausomybės laikotarpio darbų eile, kuri leidžia susidaryti vaizdą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Seimo pirmininkė: politikus reikėtų įpareigoti nurodyti narystę Komunistų partijoje
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako palaikanti iniciatyvą, kad politikai privalėtų rinkimų anketoje nurodyti buvusią narystę Komunistų partijoje, nes visuomenei ši informacija yra svarbi.
„Manyčiau, kad ir (Liberalų – BNS) frakcija, ir aš pati ketinu pritarti, manau, kad palaikymo (Rinkimų kodekso pataisa – BNS) sulauks. Jei savanoriškai, kaip matome, vis dėlto ta norma neveikia ir kažkokia informacija pasimiršta, o, atrodo, visuomenei būtent šis faktas yra pakankamai svarbus, kitas kelias būtų jau įpareigoti politikus, ir tuomet viskas būtų aiškiau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Komentuodama naujienų portalo „15min“ paskelbtą informaciją, kad šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Sovietų Sąjungos Komunistų partijos narių, o anketose šį buvusį ryšį nurodė du iš jų, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šis pavyzdys tik dar kartą paliudija, jog „politikams geriau išviešinti tuos biografijos faktus, kurie gali būti svarbūs, nes anksčiau ar vėliau jie vis tiek paaiškėja“.
Šių metų balandį paaiškėjo, kad pildydamas kandidato anketą priklausymo Komunistų partijai nenurodė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais ji uždrausta.
Papildyta 11.44 val.
Priklausomybės Komunistų partijai parlamentarai sako neslėpę, jos nenurodę, nes nereikėjo
Patys parlamentarai teigia priklausomybės neslepiantys, tačiau to nenurodė, nes nereikėjo.
K. Masiulis sakė tokios informacijos nenurodęs, nes nereikėjo.
„Šiaip aš neslėpiau tos informacijos, esu Žinių radijuje, LNK apie tai pasakojęs. Kai iš konteksto išeidavo, kalbėdavau“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.
Jis taip pat pridūrė į Komunistų partiją stojęs tam, kad patektų į doktorantūrą.
„Tas stojimas į kompartiją mano buvo melas, apgavystė, visas laikmetis buvo apgavystė“, – kalbėjo K. Masiulis.
Tuo metu V. Targamadzė sakė nepagalvojusi, kad tokią informaciją reikėjo nurodyti, o Komunistų partijoje dariusi reikalingus darbus Lietuvai.
„Komunistų partijoje mes buvome ridikėliai – iš išorės lygtais raudoni, o viduje balti ir darėme tuos darbus, kurie reikalingi Lietuvai“, – antradienį žurnalistams kalbėjo demokratė.
Seimas antradienį svarsto Rinkimų kodekso pataisą, kad rinkimuose dalyvaujantys kandidatai nurodytų buvusią narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir Lietuvos komunistų partijoje, eitas pareigas jų struktūrose.
Pagal projektą, jeigu kandidatas tokias pareigas nurodytų, jo rinkimų plakate šis faktas būtų paskelbtas, o jeigu jis nuslėptų šią informaciją, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruotų jo kandidatu arba pašalintų iš rinkimų.
V. Targamadzė sakė pritarianti tokios prievolės atsiradimui.
„Be jokios abejonės, žmonės atsirinks, nes ne tai svarbiausia, ar tu priklausei, ar nepriklausei. Mano supratimu, tai yra svarbiausia, ką tu darei“, – tvirtino politikė.
A. Žukauskas taip pat sakė manantis, kad turėtų būti privaloma nurodyti priklausomybę Komunistų partijoje.
„Bet kartu reikėtų nurodyti ir buvimą ir nacionalsocialistų partijoje ir įvairiose panašiose organizacijose“, – antradienį žurnalistams teigė jis.
„Laisvietis“ tvirtino nuo frakcijos narių neslėpęs, kad priklausė Komunistų partijai. Jis pridūrė, jog jo dalyvavimas partijoje „buvo labai formalus“.
„Kai manęs paklausė, aš ir atsakiau. (…) Kadangi aš buvau, taip sakant, eilinis, ir kadangi nebuvo jokio reikalavimo, nelabai čia kuo yra didžiuotis, tai paprasčiausiai to ir nenurodžiau“, – antradienį žurnalistams sakė A. Sysas.
R. Budbergytė šio fakto taip pat teigė nenurodžiusi, nes nėra kuo didžiuotis.
„Kadangi nebuvo tokio reikalavimo ir kadangi tai mano biografijos faktas, kuriuo aš tikrai nesididžiuoju, man yra dėl to net ir gėda, aš tikrai nenurodžiau“, – antradienį žurnalistams kalbėjo socialdemokratė.
„Tuo tarpu dokumentuose dėl leidimo dirbti slaptai tas faktas mano biografijos nurodytas“, – pridūrė ji.
