Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijas su daugiau kaip 1,5 tūkst. unikalių tarpukario pastatų įtraukus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, antradienį ant vieno iš jų – Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios – surengta konferencija. Paraiškos atstovai pasakojo apie tolimesnius žingsnius UNESCO kelyje, laukiančius darbus ir planus. Pabrėžta, kad šiose teritorijose jų priežiūra ir apsauga bus efektyvesnė.
Su titulu – naujos atsakomybės
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad gautas ne tik titulas, bet ir papildomos atsakomybės – suteiktos teritorijos vietos valdytojo (angl. site manager) funkcijos, kurias atliks Kultūros paveldo skyrius. Artimiausiu metu bus rengiamas bendrojo plano integruotas dokumentas.
„Prasidės tarpinstitucinis darbas, įsipareigojimus prisiėmė Lietuvos valstybė, o juodą darbą turės atlikti Kauno miesto savivaldybė. Mes – didžiausi nominacijos naudos gavėjai: turistai, investuotojai rinksis Kauno miestą. Kauno paraiškos sėkmė – miestas turės augti, čia daugės gyventojų, atsiras naujų pastatų, kelių. Privalėsime subalansuoti visus procesus, kad viskas vyktų darniai, išliktų vertingosios Naujamiesčio, Žaliakalnio pastatų savybės, gerėtų gyvenimo kokybė”, – teigė S. Rimas.
Jis informavo, kad Kauno miesto savivaldybė prisidės prie privačių pastatų tvarkymo, stiprins dėmesį medinio paveldo apsaugai, o artimiausiame posėdyje tarybai planuojama teikti projektą dėl stoglangių ir pastogių įrengimo istoriniuose pastatuose.
„Viskas judės efektyvumo, o ne griežtumo linkme, sieksime dialogo, kompromiso”, – tikino S. Rimas ir pridūrė, kad visos nominuotos teritorijos jau yra įrašytos į kultūros vertybių registrą bei saugomos ir šiuo metu.
VšĮ „Kauno tvirtovės parko” projektų vadovė, istorikė Raimonda Rickevičienė pažymėjo, kad carinė Kauno tvirtovė ir modernizmo architektūra turi stiprų ryšį, tai atsispindi ir Kauno bendrajame plane: modernizmo architektūra ir Kauno tvirtovė ten žymimi kaip prioritetiniai dalykai.
„Kauno ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija pastatyta Kauno tvirtovės VII baterijos teritorijoje. Tarpukario ministrų kabinetas įsikūrė Kauno tvirtovės inžinierių valdybos rezidencijoje (dab. VDU rektoratas). To santykio nepaneigsi, reikia priimti. Tai išskirtinumas, integravome buvusį carinį paveldą”, – sakė R. Rickevičienė.
MB „Mash Studio“ urbanistikos ir strateginio planavimo biuro partnerė Živilė Šimkutė akcentavo, kad tai ne tik pastatai, fasadai, bet ir gatvių tinklas, viešos erdvės, jų funkcijos. Ji viliasi, kad šių zonų ateitis – pozityvi.
„Galbūt noras vystyti šiose teritorijose suaktyvės, ir tai, be abejo, bus galvos skausmas valdytojui, t.y. Kauno miesto savivaldybės paveldo skyriui teks prižiūrėti, kad tai būtų daroma tinkamai, pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pokyčiai laukia Aleksote, vystysis Ž. Freda, aplinkinės teritorijos. Jos turės šnekėtis tarpusavyje architektūriškai, erdviškai, funkciškai. Didžiausias dėmesys liks Naujamiestyje ir Žaliakalnyje”, – teigė Ž. Šimkutė.
Vienintelis Europoje
Kauno modernizmo nominacinė paraiška į Pasaulio paveldo centrą Paryžiuje iškeliavo 2021 m. sausį. Prestižinį UNESCO statusą Kauno tarpukario architektūra gavo 2023 m. rugsėjo 18 d. Saudo Arabijoje vykusioje 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje. Joje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“.
Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovavo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Kauno nominacinės bylos autoriai – Sigita Bugenienė, Marija Drėmaitė, Saulius Rimas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Jie kitiems delegatams pristatė Kauno nominacinę bylą – daugiau kaip 400 puslapių dokumentą, kurio rengimu ir finansavimu rūpinosi Kauno miesto savivaldybės administracija, koordinavo Kultūros paveldo skyriaus specialistai, konsultavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, daug darbo atliko įvairūs ekspertai.
Pasaulio paveldo sąraše Kaunas – vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą. 1919–1939 m. iškilę pastatai išsiskiria unikaliomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose matyti art deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo bruožai.
Prieš priimdami sprendimą komiteto nariai pateikė Kaunui tam tikras rekomendacijas, jas Lietuva privalės įgyvendinti per pusantrų metų. Lietuva Pasaulio paveldo centrui iki 2025 metų gruodžio 1 dienos turės pateikti ataskaitą apie jų įgyvendinimą, kad Pasaulio paveldo komitetas ją įvertintų per 48 sesiją.
Lietuva įsipareigojo iki šios datos parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, patikslinti vertybės ribas ir jos buferinę zoną atsižvelgiant į Kauno išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat reikės patobulinti Kauno modernizmo valdymo planą siekiant, kad jame būtų numatyti aiškūs mechanizmai, užtikrinantys išskirtinės vertės ir jos vertingųjų savybių išsaugojimą, nustatyti naujos plėtros sąlygas, projektinės veiklos gaires, poveikio paveldui vertinimo procedūras.
