Norisi tikėti, jog dešimtmečius Kaune stūksantys apleisti pastatai galiausiai atras šeimininkus, kurie prikels juos naujam gyvenimui. Apžvelgus kelių pastatų-vaiduoklių likimą, paaiškėjo, kad vieni jau kruta, juda link nusibrėžtų atgaivinimo darbų, kitų savininkai tariasi su gyventojais dėl daugiabučių statybos, dar vienų rekonstrukciją vetavo Kauno savivaldybė, erdvės taip pat išnaudojamos meninėms veikloms.
Buvusi žydų ligoninė Senamiestyje virs inovatyviu medicinos mokymų centru
Kauno apskrities viešoji biblioteka dalijasi informacija, jog žymioji ligoninė buvo statoma daugiau nei 50 metų – pirmasis aukštas pastatytas 1862 m. (architektas N. Timofejevas), 1892 m. iškilo antrasis aukštas (architektas J. Golinevičius), 1929 m. – trečiasis aukštas (architektas M. Blochas). Ligoninė veikė iki pat 1995 metų, o 2012 metais pastatą nuspręsta įtraukti į kultūros vertybių registrą.
Iš Kauno savivaldybės rankų apleistą pastatą 2010 metais viešojo aukciono būdu įsigijo bendrovė „Tarptautinės skubiosios medicinos akademijos“, pirkinys atsiejo 3,6 mln. litų. Po kelerių metų įmonė nusprendė, kad pastate norėtų steigti simuliacinių medicinos mokymų centrą. Jame Lietuvos ir užsienio medikai bei studentai galėtų tobulinti savo įgūdžius. Buvo kalbų ir apie SPA bei lengvojo kultūrizmo centro bei laboratorijos įrengimą. Pirmajame aukšte duris turėjo atverti kavinė, o pastato palėpėje turėjo atsirasti palatos.
Įmonės atstovai neslepia, jog planai nesikeičia ir šiandien, o vykdomi darbai padeda artėti prie užsibrėžto tikslo ilgus metus apleistą pastatą galiausiai prikelti naujam gyvenimui.
„Vidus yra sutvarkytas, pastatas kiek galima užkonservuotas, tai į vidų žmonės, benamiai nepapuola jau. Nuo stogo pavojų keliančios plytos nurinktos per keletą kartų ir vyksta sunkūs architekto projektavimo darbai.
Išlieka planai, kokie ir buvo, tik tiek, kad sunkiai sekasi pasiekt tą norimą bent išorės vaizdą. Viena siena nesaugoma ir norisi gražiai ją padaryti. Kitos sienos saugomos, tai per tiek metų pasikeitė ir reikalavimai, ir funkciškai ten truputį pakeitimai vyksta. Kai bus rasta, ko užsakovas nori, o architektas sugebės padaryt, tada prasidės techninis projektas ir po projekto paruošimo bus konkursas remontui“, – aiškino „TSMA-T“ įmonės atstovai.
Anot jų, nors pagrindinis projektas juda lėtai, bet apleisto pastato teritoriją sutvarkyta ir paskirta kauniečių patogumui. Priešais Kauno pilį esantis pastatas dabar turi ir stovėjimo aikštelę, kurioje automobilius gali palikti visi norintys. Įmonė sudarė nuomos sutartį su „UniPark“. Tiesa, pastatą prižiūrinti įmonė pastebi, jog į aikštelę kauniečiai važiuoja atsargiai, galbūt dėl to, jog šalimais stovi apleistas pastatas.
„Britanikos“ viešbučio atgimimas stagnuoja
Neatsiejama Kauno dalimi tapęs pastatas sulaukė begalės dėmesio, kai 2019 metais įmonė „K26“ jo vietoje sugalvojo pastatyti naują viešbutį. Na tokį, kuriame iš tikrųjų galėtų apsistoti svečiai. Problema, kad norai kuo skubiau šį apleistą pastatą sutvarkyti nebuvo išgirsti, nes Kauno savivaldybė nepritarė projektiniams pasiūlymams, procedūros persikėlė į teismus, o planuotos 30 mln. eurų investicijos nuplaukė.
Nors optimistiškai nuteikė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 metų sprendimas, kuriuo patenkintas įmonės prašymas ir Kauno savivaldybė įpareigota pritarti projektiniams pasiūlymams, bet galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šį sprendimą panaikino. Įmonė galėtų užgydyti Kauno piktžaizdę tik jeigu būtų pakeistas sklypo detalusis planas.
LVAT teigimu, „K26“ siekia ne užbaigti „Britanikos“ statybą, o jos sklype pastatyti visiškai naują pastatą. Anot teismo, vertinant projektiniuose pasiūlymuose numatytą pastatų aukštį ir užstatymo intensyvumą negalima vadovautis 1999 metų detaliuoju planu, nes jis buvo skirtas išimtinai jau pradėto pastato statybai, todėl pirma būtina pašalinti šio plano spragas.
„K26“ teismui nurodė, kad LVAT anksčiau rėmėsi poįstatyminiu teisės aktu ir pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatą, pagal kurią detalieji planai galioja neterminuotai. Be to, bendrovės teigimu, galimi jo trūkumai nulemti Kauno savivaldybės veiksmų, o teismas nepasisakė dėl to, ar savivaldybės sprendimas netvirtinti projektinių pasiūlymų buvo motyvuotas.
Kauniečiams tuo metu kilo daug klausimų, nes „Respublikos“ vaiduoklis prie „Akropolio“ pateko į Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos rankas, buvo nugriautas, jo vietoje išdygo visiškai naujas pastatas. Tuo metu statybos vyko itin greitai ir be didesnių trukdžių, o štai kitai įmonei einasi gerokai sunkiau.
Sukluso žmonės tada, kai korupcija kaltinamas buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas atskleidė, jog neva „Britanikos“ planai kirtosi su mero verslo interesais, todėl buvo nurodyta projekto nepriimti. Tiesa, teismams ši informacija iki šiol neatrodo aktuali ir V. Šiliausko liudijimai apie galimai masišką korupcijos klaną didesnių pokyčių nepadarė.
Viešbutis „Britanika“ pradėtas statyti 1986 metais, tačiau po ketverių metų statyba sustabdyta. 1998-aisiais miesto savivaldybė pasirašė jungtinės veiklos sutartį su bendrove „Britanika“ dėl jo užbaigimo, tačiau planai nebuvo įgyvendinti. „K26“ apleistą viešbutį perėmė 2018-jų liepą.
Apgriuvusį pastato fasadą Kurpių gatvėje aplipdys daugiabučiais?
Kurpių gatvėje dar 1853-1855 metais baigtas statyti namas taip pat turėtų pakeisti savo išvaizdą. Nors šiuo metu jis stovi kiaurais langais, be stogo ir sienų jau mažai belikę, bet savininkų teigimu, yra planų „kažką statyti“ ir namą sutvarkyti. Pastato pagrindinis fasadas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, dalis jo architektūrinių ir archeologinis vertingųjų savybių pobūdis turėtų būti išlaikytas.
Kaip rašoma Kultūros paveldo departamento pateiktame dokumente, minimas namas pastatytas prieš daugiau nei 150 metų. Prie svarbių pastato istorinių faktų minima, jog XVII a. pab. šiuo adresu fiksuoti tušti karmelitų vienuolynui priklausantys sklypai, buvo jie naudoti daržams, vėliau pastatyti 2 vienaaukščiai, mūriniai, čerpėmis dengti svirnai ir mūrinis 1 a. gyvenamasis namas prie gatvės.
1855 m. ant vienaaukščio namo ruoštasi užstatyti antrą aukštą. Pagal 1903 m. inventorizaciją, namas turėjo rūsį ir mezoniną, butai buvo įrengti ir palėpėje. Vėliau pastatas turėjo dar du šeimininkus, o XX a. pab. – XXI a. pr. liko nenaudojamas ir neprižiūrimas sugriuvo, išliko gatvės fasadas, kuris turi saugotinų vertybių.
Pagal viešai pasiekiamą informaciją, buvo duotas prašymas detaliųjų planų keitimui, o jų tikslas – „keisti žemės sklypo prie pastatų Kurpių g. 14, 16, 16A detalųjį planą <…> siekiant, kad būtų pakeisti bei nustatyti nauji žemės sklypų Kurpių g. 14 ir Palangos g. 7, Kaune, naudojimo ir tvarkymo reglamentai (abiejų žemės sklypų naudojimo būdas bus keičiamas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų).“
„Turim, turim planų. Statyti planuojam, dabar kaip tik viešinimas bus. Tiksliai nežinom, ką statysim, dar pažiūrėsim kaip viešinimas, bet tiksliai nežinom. Tikimės, kad pasikeis būklė pastato“, – teigė Vaidotas Daugėla, UAB „Kurpių projektai“ direktorius.
Į viešą svarstymą atvyko kaimyninių sklypų bei namų savininkai ir gyventojai, kurie išsakė nuogąstavimus dėl planuojamų daugiabučių statybos. Vieni atkreipė dėmesį į aukštingumą, kiti – šviesos užtemdymą, treti piktinosi, kad privatus kiemas virs servitutiniu keliu, nes praeityje buvo panaikintas kitas įvažiavimas į planuojamų daugiabučių kiemą.
Nutarta atsižvelgti į išsakytas pretenzijas, pakeisti tam tikrus brėžinius, jeigu reiks – gauti gyventojų sutikimą dėl planuojamų darbų ir papildyti insoliacijos skaičiavimus.
Nors galima pasidžiaugti, jog kritinės būklės pastatas turėtų atgimti, bet kokių tiksliai planų šiam saugotinų savybių turinčiam pastatui turi jo dabartiniai savininkai, nėra aišku.
Buvusios chasidų sinagogos likimas – svarstymų stadijoje
Keliaujantiems nuo Karaliaus Mindaugo prospekto Birštono gatve prieš akis atsiveria Gimnazijos gatvė, kylanti link Pelėdų kalno. Daugelis iš karto pastebi kairėje stovinčius VDU Katalikų teologijos fakulteto rūmus, bet žvilgtelėję kitapus gatvės, pamatysite apleistą, pilkomis sienomis stūksantį pastatą, kuris kažkada buvo svarbus Kauno žydams chasidams.
Žydams statyti namus Kaune leista tik po 1858 m. Rusijos imperijos valdžios įsako. Taip Kaune išsiplėtus žydų gyvenamajai erdvei daugėjo ir religinių bei bendruomeninės paskirties pastatų. Pirmosios naujoje leistinoje miesto erdvėje XIX a. 6 deš. pab. – 7 deš. duris atvėrė tradicinio judaizmo išpažinėjų sinagogos, o pirmasis chasidų kloizas pastatytas tik 1880 m.
Dar dabar išlikęs maldos namų dekoras primena, jog chasidizmas buvo orientuotas į nepasiturinčiuosius. Vakarinėje pastato dalyje kuklus neorenesansinis fasadas išlaikė savo originalią formą su mažomis transformacijomis. Neįprastas T formos kloizo išplanavimas neturi nieko bendro su chasidų noru pasipriešinti tradiciniam judaizmui – jis sąlygotas statyboms gautos vietos ant dviejų gatvių sankryžos. Kiti elementai tradiciniai: vakarinėje dalyje buvusi moterų sekcija ir vestibiulis, o rytinėje – pagrindinė maldų salė su 12 langų.
„Žydų paveldas Lietuvoje“ internetinėje svetainėje galima rasti informacijos, jog pastato naudojimo paskirtis buvo pasikeitusi net kelis kartus. Ankstyvuoju sovietmečiu kloize trumpai buvo įkurta laboratorija, tuomet pastatas perleistas Vilniaus dailės akademijos Kauno filialui.
Šiuo metu akademijos atstovai teigia, jog planuojamas pastato atgimimas, vyksta svarstymai. Anot jų, pastatas naudotas VDA Kauno fakulteto Skulptūros programos poreikiams iki 2006 metų. Šiuo metu pastatas avarinės būklės ir jame veiklos nevykdomos.
Netvarkomiems pastatams Kaune taikomas maksimalus mokestis
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis informavo, jog „apleistiems pastatams taikomas didžiausias galimas nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Statinių savininkai, kurių pastatai įtraukti į apleistų statinių sąrašą, moka maksimalų galimą mokestį – 3 proc. NT mokestinės vertės per metus.“
Pasak T. Metelionio, miestas jau beveik dešimtmetį vykdo Paveldotvarkos programą ir skiria dalinį finansavimą pastatų tvarkybos darbams ar projektų paruošimui.
„Mūsų specialistai konsultuoja, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus. Vien šiais metais skirta 2,5 mln. eurų pastatų atnaujinimui. Gegužę vykusiame tarybos posėdyje patvirtintas 2023-iųjų Kauno Paveldotvarkos programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašas. Planuojama, kad ryškių pokyčių sulauks ir šviežiomis spalvomis išryškės 24 nauji pastatai. Dar 15 nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba pratęsta iš 2022 metais pradėtų projektų“, – teigė T. Metelionis.
Į apleistų ar neprižiūrimų nekilnojamojo turto 2023 metų sąrašą įtraukti 175 Kauno pastatai įvairiuose mikrorajonuose.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
