Penktadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks koncertas „Stulbinanti violončelės magija“. Tai visų pirma – išskirtinis renginys San Fransiske (JAV) gimusiam ir plačiai pasaulyje žinomam muzikui Konstantinui Orbelianui, lygiai prieš 10 metų tapusiam Kauno miesto simfoninio orkestro (kurio steigėja – Kauno miesto savivaldybė) vyriausiuoju dirigentu. Išskirtinis šis renginys ir visiems kitiems jame dalyvausiantiems muzikos atlikėjams ir, žinoma, publikai.
…Jo ryšiai su Lietuva bei su Kauno miesto simfoniniu orkestru (KMSO) užsimezgė anksčiau nei prieš 10 metų. Šiandien paklaustas, kodėl turėdamas galimybę rinktis kūrybai tuos kraštus, kurių kultūroje, muzikoje sukasi kur kas didesni pinigai nei Lietuvoje, apsisprendė pastarosios labui, K. Orbelianas atsakė paprastai: „iš meilės muzikai“.
Tiesa, jo giminės istorijoje muzikos būta nedaug. Deja, buvo suėmimų ir lagerių, tremčių ir emigracijų. Tačiau garbė giminei – atsilaikė, nepražuvo, gyveno, kūrė, vaikus augino.
„Darbas – viena pagrindinių vietų, kur žmogus turi jaustis laimingas. Tai iš savo tėvo žinau. Jis iki 85 metų buvo labai džiugus, laimingas žmogus. Kai kažkada apsigyveno Amerikoje, įsteigė San Fransiske Prekybos rūmus ir jiems labai ilgai vadovavo, plėtodamas tarptautinę komercinę veiklą. Mėgo savo darbą, buvo laimingas. Muziką, kaip profesiją, pasirinko tėvo brolis K. Orbelianas, – vadovavo Armėnijos estradiniam orkestrui. Dėdės garbei mane tėvai pavadino Konstantinu. Galima sakyti: jo, garsaus muziko, keliu savo gyvenime ir einu“.
…Prieš dešimtį metų, kai amerikietis sutiko prisiimti toli nuo jo namų esančiame Kaune kūrybines ir nelengvas miesto orkestro vyriausiojo dirigento pareigas, jei pamename, darbas nuotoliu dar nebuvo pasaulyje įprastas. Tad 2013-ųjų gruodį šių eilučių autorės paklaustas, ar dideli atstumai netrukdys dirigentui, net ir per repeticijas naudojant šiuolaikines priemones, vėliau į visumą suvesti muzikantų pajaustą muzikos skambesį bei kūrinio interpretacijas, jis atsakė paprastai: „ne“. Paskui dar pridūrė, kad „ne orkestras kuria interpretaciją, o dirigentas. Tik jam kur kas lengviau dirbti, kai orkestro muzikantai – tikri profesionalai“.
Būtent tai, K. Orbeliano nuomone, galima pasakyti apie Kauno miesto simfoninį orkestrą, vadovaujamą profesionalaus muzikanto Algimanto Treikausko. „Orkestras turi ir antrąjį dirigentą. Tai – talentingas kūrėjas Karolis Variakojis. Neretai kviečiamės ir kitus dirigentus. Jeigu per repeticiją girdime, kad kuri nors kūrinio vieta neskamba taip, kaip norime, stabdome,- aiškinamės ir siekiame tobulo skambėjimo. Todėl atstumai tikrai neturi įtakos rengiantis atsakingiems koncertams ar labai reikšmingiems plokštelių įrašams. Juolab, kad aš nemažai laiko praleidžiu Europoje, dažniausiai – Kaune.“
Oficialiai skelbiamoje informacijoje K. Orbelianas (jis – ir Niujorko City Opera pagrindinis dirigentas) pristatomas kaip kūrėjas, sukaupęs didelę dirigavimo, koncertų praktiką, plačiai žinomas daugelyje pasaulio šalių.
Šią savaitę, prieš penktadienio koncertą Kauno valstybinėje filharmonijoje, trumpam pokalbiui susitikęs su portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnaliste ir paprašytas vėl prisiminti, kas lėmė jo apsisprendimą dėl Kauno orkestro, K. Orbelianas paaiškino, jog iš tiesų, pasiūlymų jis visada turėjo įvairiausių.
– Kai Algis (A. Treikauskas) mus kartu su operos žvaigžde – solistu Dmitrijumi Chvorostovskiu 2012-aisiais pakvietė surengti didelį koncertą su Kauno simfoniniu orkestru „Žalgirio“ arenoje, nesitikėjome tokio triumfo, kokį išgyvenome. Paskui visi važiavome į Helsinkį, ten koncertavome garsiojoje „Finlandia“ salėje. Taip užsimezgė ne tik pažintis, bet ir bendras mūsų darbas. 2013-ųjų pavasarį surengėme amerikiečių tenoro, operos žvaigždės Lawrence’o Brownlee koncertą Kaune ir įrašėme jo solinę kompaktinę plokštelę. Ji buvo pristatyta Niujorke.
Šis mūsų pirmasis įrašas su KMSO buvo nominuotas prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams. Tokia sėkmė mus visus labai įkvėpė. Kai A. Treikauskas pakvietė mane tapti Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, buvau pamalonintas šiuo kvietimu. Labai džiaugiausi pirmąja „Grammy“ nominacija tiek solistui L. Brownlee, tiek orkestrui. Nemanau, kad tuo metu koks nors kitas Lietuvos muzikinis kolektyvas buvo gavęs tokią nominaciją. Tai buvo didžiulė reklama tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai.
Galiu pridurti, kad Kauno simfoninio orkestro draugų būrys labai padidėjo, kai pradėjome bendrus projektus, kuriuose dainuoja Niujorko „Metropolitan Opera“ solistai. Su D. Chvorostovskiu, Barbara Frittoli, Stefano Secco Kaune įrašėme Giuseppe Verdi operą „Simon Bokanegro“. Kitą plokštelę įrašėme su pasaulyje žymiausiu bosu tituluojamu solistu Ildaru Abdrazakovu. Iki šiol su Kauno miesto simfoniniu orkestru jau esame įrašę 20 kompaktinių plokštelių.
Įrašyta ir Vincenzo Bellini operos „Puritonai“ kompaktinė plokštelė su L. Brownlee ir Sarah Coburn. Taip pat Kaune atliktas G. Verdi operos „Rigoletas“ įrašas, kuris buvo įvertintas dar viena „Grammy“ nominacija. Įrašytos ir operos solistų Stefano Secco, Johno Osborno, Oksanos Dykos bei kitų solinės plokštelės, tarp kurių – tenoro Stepheno Costello įrašas, pelnęs mūsų trečiąją „Grammy“ nominaciją. Tai yra neįtikėtina, kad mums pavyko gauti net tris nominacijas tarp tokios gausybės atlikėjų iš viso pasaulio. Galiu pasakyti, kad tai buvo nuostabus dešimtmetis, nepakartojama kelionė su puikiais, talentingais žmonėmis įgyvendinant įspūdingus projektus…
– „Grammy“ nominacijos, įgyvendinti projektai su pasaulinėmis operos žvaigždėmis tuo pačiu patvirtina, jog per prabėgusį dešimtmetį Kauno simfoninis orkestras tapo dar plačiau žinomas klasikinės (ir ne tik) muzikos gerbėjams?
– Nuo pat pradžių matėme, kad orkestro kokybė auga. Lygiai taip maloniai nustebintos buvo ir tos garsenybės, su kuriomis aš jau seniai dirbu ir kurias į Lietuvą pasikviečiau. Nesitikėjo nei tokio aukšto lygio orkestro, nei jautrios, muziką mylinčios publikos, nei tinkamų sąlygų muziką įrašyti. Ir pamatė: puikus Kauno simfoninis, geras jo vadovas, Kauno filharmonijos salės akustika, Lietuvoje dirba tikrai geri garso režisieriai. Kai visi vieni kitus supranta, rezultatas – puikus.
Seniai žinoma, kad muzikos įrašai labai auklėja orkestrus, todėl radijo orkestrai dažnai laikomi geriausiais, kadangi jų kūrybą, atlikimo kokybę pastoviai tikrina „kitos ausys“. Tikiu, jog Kauno simfoninio kūrybinę brandą, orkestro kokybinį augimą puikiai girdi ir jo koncertuose besilankantys gerbėjai, kurių, mes džiaugiamės, vis daugėja.
Publikai mes surengėme nemažai pasirodymų, tarp jų – įspūdingus koncertinius turus Berlyne kartu su Merūnu Vitulskiu, taip pat – Helsinkyje, Rygoje, Taline. Pernai – net tris klasikinės muzikos koncertus „Žalgirio“ arenoje. Koncertavome su operos pasaulio primadonomis Renee Fleming ir Asmik Grigorian, taip pat atlikome Andrew Lloydo Webberio „Requiem“.
– Dešimt metų – pakankamas laikas ryškesniems pokyčiams ir miesto biografijoje. Ar jų pastebite Kaune, kai tenka čia lankytis kūrybos, darbo reikalais?
– Turiu prisipažinti, kad man čia, Kaune, – labai miela. Nors mano dienos užimtos darbais su orkestru, projektų įgyvendinimu, ir neturiu laiko ekskursijoms, bet, žinoma, pastebėjau nemažai gražių pasikeitimų. Ypač – Kauno centrinėje dalyje. Miestas dabar turi tikrai nuostabią Laisvės alėją, – net nesinori prisiminti, kokia ji buvo „suvargusi“ daugiau nei prieš 10 metų. Smarkiai pagražėjo ir Senamiestis, kitos Kauno vietovės. Tiesiog, visa tai – nepaprastai puiku…
Pasak KMSO atstovės Linos Balčiūnaitės, penktadienį, šventinį vakarą orkestras bei jo vyriausiasis dirigentas K. Orbelianas visus kviečia koncerte Kauno filharmonijos salėje pasimėgauti stulbinančia violončelės garsų magija. Ja klausytojus užburs violončelės virtuozė Kristina Reiko Cooper (JAV).
„Kas vyksta Kaune“ primena vieną svarbiausių KMSO drauge su kitais kūrėjais įgyvendintų projektų – pernai Kaune įvykusią kompozitorės Leros Auerbach simfonijos, skirtos Chiunei Sugiharai ir jo žygdarbiui, pasaulinę premjerą. Projektas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, premjerą stebėjo Japonijos ir Izraelio ambasadoriai, taip pat Jad Vašem instituto Jeruzalėje atstovai.
„Tai – didžiulę simbolinę reikšmę turintis projektas, kurį mums pavyko sėkmingai įgyvendinti su Lietuvos atlikėjais – mūsų orkestru, Kauno valstybiniu choru bei puikiais lietuviais solistais. Ir, žinoma, nuostabia violončelininke Kristina Reiko Cooper, kuri ir buvo viena iš šio projekto iniciatorių“, – sakė garsią viešnią į Kauną pakvietęs maestro K. Orbelianas.
Jis diriguos ir penktadienį vyksiančiam koncertui „Stulbinanti violončelės magija“, kuriame skambės išskirtinis kūrinys – 1919 m. Varšuvoje gimusio (mirė toli nuo gimtinės, 1996 m.) kompozitoriaus bei pianisto Mieczysławo Weinbergo koncertas violončelei ir orkestrui op. 43.
Antroji koncerto dalis skirta rugsėjo 21-ąją Nepriklausomybės dieną mininčiai Armėnijai. Klausytojai turės galimybę išgirsti jauną armėnų talentą – pianistą Vardaną Geodakyaną, šiemet vasarą laimėjusį pagrindinį prizą konkurse „AGBU Discovers Talents“, kuris suteikė galimybę surengti solinį koncertą su Armėnijos nacionalinės filharmonijos orkestru. Šiuo metu V. Geodakyanas savo profesines žinias gilina Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, pas profesorių Alexanderą Paley. Koncerte Kauno filharmonijoje pianistas atliks antrąjį Ferenzo Lizsto koncertą fortepijonui ir orkestrui.
