Praėjo tie laikai, kai Kauno miesto savivaldybė ataskaitas apie vykdomą metinį biudžeto planą spausdindavo atskiru leidiniu. O jei dar prieš kokius politinius rinkimus, – tai labai dailiu, su spalvotais grafikais bei žodiniais paaiškinimais. Ir visiems, kurie norėdavo susipažinti su dirbančių, mokesčius mokančių gyventojų bendros piniginės (Kauno miesto savivaldybės biudžeto) turiniu, svarbiausia – su jo panaudojimu (tai vadinama lėšų administravimu) šių leidinių visada pakakdavo.
Dabar finansinių ataskaitų rinkinį „smalsuoliai“ turėtų susirasti internete. Tačiau jeigu kažkam to padaryti nepavyko, portalas „Kas vyksta Kaune“ padės susipažinti bent su pagrindiniais skaičiais, iliustruojančiais savivaldybės veiklą bei dėl jos kasmet gražėjantį gyvenimą (nebūtinai kiekvieno kauniečio…).
Savivaldybė kontroliuoja netoli 200 įstaigų, bendrovių, valstybės ir savo pačios įmonių
Tarp jų 168 – biudžetinės įstaigos. Iš 21 kontroliuojamos viešosios įstaigos 18 – priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų. Dar kontroliuojamos ir 9 akcinės bei uždarosios akcinės bendrovės, 2 valstybės bei savivaldybės įmonės, keli kiti subjektai.
Pernai visuose savivaldybės kontroliuojamuose subjektuose vidutinis dirbančiųjų skaičius buvo 14 036 darbuotojai. Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui užregistruota 276,32 mln. eurų sąnaudų.
Kauno miesto savivaldybės grynasis turtas 2022-ųjų gale sudarė 644,27 mln. eurų. Veiklos sąnaudų per praėjusius metus patirta 92,4 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais, iš viso – 639,19 mln. eurų.
Švietimo funkcijai teko 166,96 mln., sveikatos apsaugos – 57,87 mln., bendroms valstybės paslaugoms – 201,7 mln., poilsio, kultūros, religijos segmentui – 15,92 mln., socialinės apsaugos segmentui – 116,94 mln. eurų.
Visi šie bei daugybė kitų duomenų pateikta Kauno miesto savivaldybės 2022 metų veiklos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje, kurį 2023-ųjų rugsėjį patvirtino kauniečių išrinktieji – savivaldybės tarybos nariai.
Kažin, ar daug buvo politikų turėjo noro pasigilinti į sprendimo projektą lydintį dokumentą? Stebint tarybos posėdį, matėsi, kad ir opozicijos atstovai po vasaros atostogų abejingi, kažkokie „apsnūdę“. Savaime aišku, niekam jokių pastabų tradiciškai ir šįsyk neturėjusiems tarybos daugumos atstovams iš „Vieningojo Kauno“ viskas tiko, tad daugumos iš posėdyje svarstytų 60 klausimų sprendimai buvo tvirtinami „bendru sutarimu“.
Didžiausias turtas – pastatai
Kaip nurodoma vienoje iš ataskaitų, didžiausią dalį Kauno miesto savivaldybės konsoliduotojo ilgalaikio materialaus turto praėjusiais metais sudarė pastatai (238 mln. eurų). Taip pat ir kitas turtas – infrastruktūros statiniai (204,16 mln.), statyba bei išankstiniai apmokėjimai (128,09 mln.), kultūros ir kitos vertybės (50,22 mln.) bei žemė (29,05 mln. eurų).
Pažymėtina, jog per 2022-uosius miesto savivaldybė įsigijo ilgalaikio materialaus turto už 104,58 mln. eurų (padidėjimas, palyginus su 2021 m., – 66,27 mln.eurų). Ilgalaikio materialaus turto, kuris yra visiškai sudėvėtas, bet dar naudojamas savivaldybės veikloje, įsigijimo savikaina – 300,2 mln. eurų.
Tiesa, pernai šiek tiek sumažėjo Kauno savivaldybei patikėto, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto balansinė vertė. Savivaldybė pagal panaudos sutartis kitiems subjektams perdavusi valdyti turto už 9,38 mln. (perduotų pastatų balansinė vertė – 3,83 mln.), o pati pagal analogiškas sutartis, 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, naudojo ne jai priklausančio turto už 95,48 mln. eurų.
Išnuomoto veikloms savivaldybės turto balansinė vertė pernai padidėjo 49,23 mln. eurų ir metų gale sudarė 69,34 mln. eur. Didžiausia šios sumos dalis – pastatų vertė, – 50,71 mln. eur. Taip pat sklypų (savivaldybės žemės) vertė, – 9,48 mln. eurų.
Dera priminti, kad Lietuvos savivaldybės apskaičiuoja ir biologinį turtą. Toks turtas Kaune, pasak Aiškinamojo rašto, kurį pasirašė miesto savivaldybės administracijos vadovas Tadas Metelionis bei Centrinės apskaitos skyriaus vedėja Jolanta Brazaitienė, pernai „paaugo“ 1,62 mln., – iki 3,97 mln. eurų. Turto vertė, kaip aiškinama, pasikeitė, nes „buvo atliktas parkų ir skverų želdinių inventorizavimo duomenų atnaujinimas geografinės sistemos pagrindu“.
Beje, „gyvosios biologijos“ Kauno miesto savivaldybė neturi, – po du metus trukusios rekonstrukcijos netrukus vartus lankytojams vėl atversiantis Lietuvos zoologijos sodas su visais savo gyventojais priklauso ne jai. Tai – Vyriausybei (Aplinkos apsaugos ministerijai) pavaldi įstaiga.
Na, o po kauniečių kiemus laisvai zujančios, nekontroliuojamos ir nepriklausomos gyvosios biologijos turtas (?) – benamės katės – savivaldybės praėjusių metų veiklos ataskaitose liko „neatspindėtos“…
