Kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtas nuo šio šildymo vėl bus vertinimas. Tvarka, kai jis nevertinamas, galioja trejus metus ir turėjo baigtis 2024 metų balandžio pabaigoje.
Seimas antradienį priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 91 Seimo nariai, prieš buvo 9, o susilaikė 20. Jas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad nevertinant turto kompensacijų gavėjų ratas išsiplėtė, jos pasiekė kas penktą namų ūkį – jų prašė ir tie gyventojai, kurie niekada nesikreipė dėl šios paramos, nes galbūt nežinojo, kad turi teisę ją gauti.
„Keičiantis situacijai, atsižvelgiant į ateinančio šildymo sezono prognozuojamą šilumos kainų mažėjimą, taip pat savivaldybių siūlymus, siekiame piniginės socialinės paramos taiklumo. Prioritetu ir toliau išlieka pažeidžiamiausių namų ūkių apsauga, o atskirais atvejais individualius sprendimus dėl vieno ar kito namų ūkio, priims savivaldybės“, – pranešime sakė M. Navickienė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ atstovas Tomas Tomilinas apgailestavo, kad sodo namelis, didesnis žemės sklypas ar butas gali tapti rimta kliūtimi gauti paramą, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė piktinosi, kad keičiama tvarka dar neprasidėjus šildymo sezonui, nesant aišku, kokios bus šildymo kainos.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ narys Linas Kukuraitis pabrėžė, kad priėmus pataisas, bus vertinamas tik turtas, o kiti, anot jo, du svarbūs žingsniai nepadaryti.
„Šis įstatymas nepasieks savo tikslų, tai yra kompensacijų gavėjų nesumažės, jeigu šildymo kainos bus panašios kaip praėjusiais metais, netgi jų padaugės, ir bus pasiekti priešingai tikslai, jeigu nebus padaryti du dalykai šalia, o jų neplanuojama daryti. Pirma, kad būtų sumažintos pajamų ribos, nuo kurių žmonės gali gauti kompensacijas“, – teigė jis.
Liberalas Andrius Bagdonas įsitikinęs, kad kompensacijų už šildymą negali gauti žmonės, kurie turi pakankamai pajamų.
„Gal žmogus turi vieną būstą, o gal penkis – šiuo metu kompensacijas gali gauti. Tai nėra sąžininga prieš tuos žmones, kurie moka mokesčius, nes jų sąskaita būtų mokamos tos kompensacijos“, – Seimo posėdyje sakė parlamentaras.
„Reikia, kad už šildymą kompensacijas gautų tik tie, kurie negali susimokėti, nes neturi pajamų“, – pridūrė A. Bagdonas.
Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.
Išankstiniais skaičiavimais, kompensacijų gavėjų skaičius šiemet sieks apie 200 tūkst. per mėnesį, arba apie 18 proc. mažiau nei praėjusį šildymo sezoną.
Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto
Valstybės kompensacijos už šildymą nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto skiriamos nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Vėliau Seimas įstatymu leido turto nevertinti iki 2024 metų balandžio pabaigos.
