Ne taip seniai buvo metas, kai kas norėjo dirbti siuvėju ar išmokti šios profesijos, neturėjo jokių problemų įsidarbinti daugelyje šalies tekstilės, trikotažo ar baldų gamybos įmonių, tai dabar situacija pasikeitė. Naujausiais Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, siuvėjai yra dešimtoje vietoje tarp paklausiausių, darbdavių ieškomų, darbininkų, operatorių bei paslaugų darbuotojų. O tris pirmąsias sąrašo vietas šiuo metu užima parduotuvių pardavėjai, sunkiasvorių bei krovinių transporto priemonių vairuotojai ir virėjai.
Analogiškame Kauno apskrities paklausiausiųjų sąraše siuvėjai yra šešti, pirmąsias vietas jame užima toks pat trejetukas, kaip visoje Lietuvoje (2023 m. II ketvirčio duomenys).
Siuvimo įmonės vis dažniau praneša apie grupės darbuotojų atleidimus iš darbo
Pavyzdžiui, Panevėžyje daugiau nei 32 metus gyvavusi viršutinių rūbų siuvimo uždaroji akcinė bendrovė „Elkada“ vasarą apie atleidimą perspėjo 31 savo darbuotoją, o anksčiau, pavasarį įspėjimus, kad neteks darbo, gavo 14 drabužių gamintojų. Liepą įmonė (jos veiklos sritys – siuvimas, medžiagos) skelbė turėjusi 1 socialiai apdraustą darbuotoją. Vidutinį mėnesio atlygį už darbą nurodė 753,59 eur. Pernai „Elkada“ patyrė netoli 114,5 tūkst. eurų gryno nuostolio (rekvizitai.vz.lt). Įmonė jau nustojo egzistavusi…
Kiek mažiau – 22 – darbuotojus apie atleidimą iš darbo neseniai įspėjo Kaune, Raudondvario plente, daugiau nei prieš 2 metus įkurta UAB „Audimas Supply“. Ji verčiasi kitų megztų (trikotažinių) ir nertų drabužių gamyba. Bankrotas šiai įmonei tikrai negresia, – ji turi daugiau nei pusantro šimto darbuotojų, o jos įstatinis kapitalas – 9,51 mln. eurų. Vidutinis (priskaičiuotas) atlyginimas liepą čia buvo 1591,57 eur., (moterų – 1616,97 eur., vyrų – 1233,64 eur. Pernykštės bendrovės pajamos siekė 15,62 mln. eurų, grynojo pelno 2022-aisiais gauta 335 tūkst. eurų. Jai buvo skirta subsidija pagal priemonę „Įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius“.
Užimtumo tarnybos interneto svetainėje galima aptikti ir daugiau pranešimų apie darbuotojų atleidimus iš siuvimo įmonių. Pavasarį „ta tema“ 14 savo darbuotojų Kaune įspėjo ir drabužių gamintoja „Mados aikštė“, taip pat 31 -am darbuotojui pranešimus apie atleidimą įteikė apatinių drabužių siuvimo įmonės UAB „Augimada“ administracija. Pastaroji įmonė, veikusi Kaune, Raudondvario plente, išregistruota 2023-ųjų liepą. Tarp kitko, gal pamename, kad gatvė, kurioje ji veikė, prieš keliasdešimt metų, iki didžiosios privatizacijos „eros“, neoficialiai buvo vadinama „Lengvosios pramonės prospektu“.
Tvarumo besiekiantys naujų rūbų pirkimą riboja…
Tik kažin, kiek to tvarumo padaugėja, kai iš tolių toliausių atvežti drabužiai nugula Lietuvos „humanose“ ar „gausose“? Ir tikrai ne jų fasonai ar medžiagos daugiausiai įtakoja pirkėjų pasirinkimą, bet kainos. Jei net lietuviškos mados guru neslepia perkantys sau aprangą „iš antrų rankų“, tai ką besakyti eiliniams „bėdžiams“, besistengiantiems kuo pigiau šeimas aprūpinti maistu, kurio kainos niekaip nenori nusileisti iš aukštumų? Tiesa, ir į pigių rūbų parduotuves daugelis pirkėjų suplūsta būtent per prekių nukainavimą, o lankyti didžiuosius salonus pasilieka… tik ekskursijai, pasižvalgyti tarsi parodoje, laiko turint.
Kai šią savaitę „Kas vyksta Kaune“ paprašė AB „Pakaita“ generalinį direktorių, taip pat – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidiumo narį Algimantą Svilainį atsakyti į keletą klausimų, jis neslėpė, jog gamintojams lengvojoje pramonėje šiandien… nėra lengva.
„Teisybė, siuvėjų mažėja. Sunkus įtemptas darbas, per menkas atlyginimas už jį, nes jis priklauso nuo to, kiek už produkciją sutinka mokėti užsakovai… Visame pasaulyje siūtos, megztos bei kitokios produkcijos – perkrauta. Mažėja paklausa, mažėja užsakymų. Tarp kitko, siuvėjai dirba ir baldų pramonėje, – matome, kad šios įmonės šiandien irgi ne pačius geriausius laikus išgyvena. Sumažėję visi pirkimai.
Bet netikiu, kad didžiausią poveikį pirkėjams turi garsios kalbos apie tvarumą, planetos išsaugojimą, klimato kaitos stabdymą. Daug apie tai kalba kai kurie save vadinantys influenceriais. Na, tokie, kurie jau nebeturi kuo užpildyti reklaminio laiko, tai moko „publiką“ iš senų džinsų ką nors „naujo“ pasisiūti…“, – kalbėjo pramonininkų atstovas. Jis dar pridūrė, kad „Pakaita“ dirba stabiliai. Rinkoje jos produkcija gerai vertinama. Daugiausiai užsakovų įmonė turi iš užsienio, tačiau dalį trikotažo drabužių (tarp jų – ir kai kurias mokyklinių uniformų dalis) siuva Lietuvoje, saviems pirkėjams.
UAB „Nadis group“ šalies lengvosios pramonės žemėlapyje nebeliko
Ši Vilniaus bendrovė, pernai nusprendusi atleisti 51 žmogų, pirmavo didžiausiu atleidžiamųjų skaičiumi tarp kitų panašių šakos įmonių. Sodros duomenimis, 2018 metų gruodį ji turėjo 62, pernai kovą – 40 darbuotojų. Dabar rekvizitai.vz.lt informuoja, jog ji yra „likviduota, brankrutavusi“.
Kiek mažiau nei minima bendrovė savo darbuotojų (41) apie atleidimą iš darbo pernai rudenį įspėjo UAB „Atropa“, taip pat kojinių, triko bei pėdkelnių gamintoja UAB „Skinija“ (29) ir viršutinių rūbų siuvėja UAB „Nieksa“ (27).
Šiandien Kaune, Panerių gatvėje, daugiau nei 32 metus tebeveikianti Lietuvos kurčiųjų draugijos įmonė „Atropa“ viešai nurodo jau kitokią nei anksčiau savo veiklos sritį. Jaunas jos vadovas Martynas Lankutis portalui „Kas vyksta Kaune“ šią savaitę patvirtino, kad pernai bendrovė metus baigė nuostolingai, todėl dabar jokios gamybos nevysto, bet verčiasi turimo nekilnojamojo turto nuoma. Beje, tarp nuomininkų yra ir mažos siuvimo įmonėlės, įsigijusios likviduojamos „Atropos“ įrangos.
M. Lankutis pripažino, kad retai kuriai įmonei dabar netrūksta siuvėjų, nes jaunimas nenori rinktis tos profesijos, gerai išmokti bei dirbti gamyboje. Jei pramoko siūti, galvoja apie savo individualaus verslo kūrimą, apie „darbą sau“. Įmonės pageidauja jaunų, puikiai profesiją įvaldžiusių, našiai dirbančių siuvėjų, bet tokių reta.
„Atėjo tam tikri laikai, kai ne tik lengvojoje pramonėje gamybininkams tenka persiorientuoti. Kai kurie sugebėjo iš anksto numatyti kardinalius pokyčius, bet mes to padaryti nespėjome. Kas nulėmė sunkumus, kurių nesitikėjome? Manytume, galima paminėti nemažai dalykų. Tai – ir energetinė krizė, ir Covid – 19 pandemija, ir sakyčiau, nelabai geranoriškas mūsų valstybės požiūris į vietinį gamintoją. Pamenat, pandemijos metu įmonės buvo atleistos nuo pridėtinės vertės mokesčio, tačiau kai ji pasibaigė, teko jį visą sumokėti. Nepaisant to, kad iš esmės nedirbai, bet darbuotojus turėjai išlaikyti, pinigai buvo pravalgyti. Mums dar pasisekė, kad ne iš karto visą priskaičiuotą PVM sumą po kovido teko mokėti.
Įmonės, kuriose dirbo nemažai neįgaliųjų, likimą lėmė ir pasikeitęs tiek mūsų, tiek kitų panašių bendrovių statusas. Ne paslaptis, kad daug jų tenka užsidaryti. Nors esame įtikinėjami, kad nebūdamos socialinėmis įmonėmis, visos anksčiau tokios buvusios bendrovės laimės daugiau, deja, nei mūsų, nei kitos įmonės to nepajutome. Taip, dabar valstybės parama ateina su įdarbintu kiekvienu neįgaliuoju, tik nutylima, jog tam tikrais atvejais, kai darbuotojo nedarbingumo lygmuo, kuris matuojamas procentais, yra mažesnis, tos paramos nebūna.
Greta viso to, globalioje rinkoje atsiranda vis daugiau žaidėjų. Iš Tailando ar kitų tolimų kraštų, užtvindančių rinką pigesniais siuviniais, dar ir Ukrainos siuvėjai prisidėjo. Žinoma, užsakymų dėl to nepadaugėjo. Juo labiau, kai net savos valstybinės institucijos, pavyzdžiui, tarnybines uniformas užsako pasiūti ne Lietuvoje, bet perka iš užsienio produkciją, perėjusią bent per keletą tarpininkų ir dėl to pabrangusią“, – žurnalistei pasakojo M. Lankutis.
Jis, beje, šiuo metu yra ir Kurčiųjų draugijai priklausančios kitos įmonės – jau minėtos „Elkados“ likvidatorius.
P.s. prieš keletą metų žurnalistė pasinaudojo proga Kauno apskrities bibliotekos archyvuose pasigilinti į tarpukariu Lietuvos sostinę laikinai pavadavusiame mieste leistą periodinį leidinį „Verslas“. Ir jo 1934-ųjų metų komplekte dėmesį atkreipė tuometis šūkis: „Lietuva nepražus, kai pirks savi pas savus“…
