„Kad sužinotume, koks bus ne tik rugsėjis, bet ir visas ruduo, liko visai nedaug – viską pasako šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, kai Lietuvą paliks gandrai. Ši diena parodo ir orus. Kokia ji, toks būna ir ruduo“, – pastebi etnologas dr. Libertas Klimka. Tuo tarpu klimatologė dr. Viktorija Mačiulytė pastebi, jog šiemet galime tikėtis kiek šiltesnio nei įprasta rugsėjo.
Kai kurie požymiai, pasak etnologo, jau dabar rodo, kad rudenį bus permainingi orai: bus iš šilto, ir šalto, visko bus: „Štai kregždės lizdus dar kartą susisuko, o tai reiškia, kad greitai dar nesulauksime rudeniško atšalimo. Pievų skruzdės gan aukštai savo namelius pasistatė, tai rodo, kad gali būti nemažai vandens pliūpsnių iš dangaus. Tokių permainingų orų ir siurprizų kaip rugpjūtį, kuris buvo kontrastų mėnuo, rugsėjis gali pažerti irgi.“
Prognozuoja šiltesnį nei vidutinis rugsėjį
„Rugsėjis, prognozuojama, bus šiek tiek, iki 1 laipsnio, šiltesnis nei vidutiniškai, o kritulių kiekis nežymiai, iki 5 procentų, didesnis nei vidutiniškai būna rugsėjo mėnesį. Tai nėra reikšmingas skirtumas“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė dr. V. Mačiulytė.
Kokie orai bus rugsėjo 1-ąją, kai vaikai susirinks į darželius ir mokyklas, klimatologė dar negali atsakyti, tiksliau bus aišku jau po kelių dienų.
„Iš esmės pirmąją rugsėjo savaitę kol kas nėra laukiama stiprių pokyčių, galbūt gali būti šiek tiek daugiau kritulių nei įprastai, bet, šiandienos duomenimis, tą savaitę kažko išskirtino nenumatoma. Tačiau kartu atskiros pirmos rugsėjo savaitės dienos gali būti specifinės. Saulės pažadėti dar negalime – reikia luktelėti ir netrukus bus aišku“, – šypsosi V. Mačiulytė.
Klimatologė sako, kad, žiūrėdami artimiausių keturių savaičių orų tendencijas, naudoja Europos vidutinės trukmės orų prognozės centro duomenis, o prognozę atnaujina du kartus per savaitę.
„Ilgalaikės prognozės vis dar nėra patikimos. Sukurta įvairių prognozavimo produktų, kuriais bandoma numatyti ir pusmečio ar metų į priekį galimas vidutinės temperatūros ir kitų rodiklių sąlygas, bet tos prognozės nėra labai patikimos ir dažniausiai pasitvirtina mažai. Šios keturių savaičių prognozės labiau eksperimentinės. Pirma, antra savaitė, atlikus prognozės patikimumo vertinimą, būna dar gana artimos faktinėms reikšmėms, bet trečia ir ketvirta prognozuojama savaitė dažniau nepasitvirtina. Patikimiausia prognozė – iki keturių, penkių dienų, o ją sudaro ne klimatologai, bet sinoptikai“, – paaiškina V. Mačiulytė.
Klimatas šiltėja
„Dėl klimato kaitos Lietuvoje visi mėnesiai šiltėja, ypač žiemos. Būtent šis sezonas labiausiai šylantis. Nors tam tikrų metų atskiras mėnuo ir gali būti šaltesnis nei įprastai, tačiau vertinant klimato kaitą reikia žvelgti į bendrą kelių dešimtmečių tendenciją, o ji yra teigiama“, – teigia klimatologė.
Klimato kaitą, pasak V. Mačiulytės, sukelia stiprėjantis šiltnamio efektas: „Šiltnamio efektas iš esmės yra natūralus, mes dėl to galime gyventi Žemėje, nes jis sulaiko šilumą, reikalingą dabartinei Žemėje esančiai gyvybei egzistuoti. Tačiau antropogeninė tarša, kuri labai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos didinimo atmosferoje, skatina patį šiltnamio efektą. Šios dujos turi didelį šiluminį poveikį, stiprina šiltnamio efektą ir sumažina į kosmosą nuo Žemės paviršiaus išspinduliuojamos šilumos kiekį, taip jį sulaikydamas atmosferoje. O Žemę įšildo Saulė, todėl susiformuoja šiltnaminis grįžtamasis efektas, jis stiprėja ir kelia oro temperatūrą bei keičia Žemės atmosferos cirkuliaciją.
Reikia suprasti, kad klimato kaita nėra susijusi tik su temperatūros kilimu, yra daug įvairių pavojingesnių reiškinių, tai ir audros, vėjai, stichinės liūtys ar sausros, kurie kartu sukelia katastrofas Žemėje. Tai pastaruoju metu mes matome tiek Europoje, tiek kituose regionuose.“
Sausros ir liūtys
„Dėl klimato kaitos keičiasi ne tik oro temperatūra, bet ir kiti rodikliai. Vienas iš svarbesnių – kritulių kiekis ir didėjantis jo pasiskirstymo sezono metu netolygumas. Nors bendras metinis kritulių kiekis nežymiai auga, tačiau atskirais mėnesiais jų gali mažėti. Pavyzdžiui, šiltojo sezono pradžia sausėja, o kritulių kiekis mažėja balandžio mėnesiais. Per paskutinius 5 metus trys balandžiai (2019, 2020 ir 2023 metais) buvo išskirtinai sausi, o tai sezono pradžiai išties labai reikšmingas dalykas.
O jeigu prisimintume, kad žiemos pas mus nėra tokios šaltos, ir jų pabaigoje mūsų žemė, upės pakankamai nepasotinami sniego tirpsmo vandeniu, tai drėgmės trūkumas balandį ar dar ilgiau blogina situaciją ir gali prasidėti sausra. Šiemet Lietuvoje pirmojoje šiltojo sezono pusėje buvo sausra. Per paskutinius šešerius metus Lietuvoje buvo dvi stiprios sausros (2018 ir 2023 metais) ir porą metų stipresnės sausros – labiau lokalios.
Po sausros gali ateiti ir lietingas periodas su stipriais lietumis ar ilgai trunkančiu lietingu sezonu. Taip atsiranda kritulių pasiskirstymo disbalansas, jis gan pastebimas paskutiniu metu. Dėl šio disbalanso kalta klimato kaita, kuri nulemia atmosferos cirkuliacijos pokyčius, o cirkuliacija kelia orus ir jų anomalijas“, – sako V. Mačiulytė.
Viskas priklauso nuo mūsų pačių
Klimatologė mano, jog tokių orų anomalijų dėl ateityje besitęsiančios klimato kaitos daugės ir toliau, bet kaip stipriai tai keisis, labai priklauso nuo to, kokius sprendimus priims žmonija ir kokia bus tolesnė socioekonominė raida. Šiandien ji vertinama kaip didžiausias klimato pokyčius ateityje galintis nulemti veiksnys, nes labai glaudžiai susijusi su energijos rūšių naudojimu bei kitais tvarumo sprendimais, kurie lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetimą.
„Jeigu žmonija elgsis taip, kaip iki šiol, tai viskas blogės sparčiau. Bet spartesnis atsinaujinančių išteklių naudojimas kartu su naujesnėmis technologijomis gali padėti švelninti dabar aplinkai daromą žalą. Tad vienas dalykas yra mažiau teršti, o kita pusė, kad klimatas vis tiek toliau keisis, nes žala jau padaryta, ir net jei rytoj būtų visiškai nutraukti dujų išmetimai į aplinką, efektas aplinkai dar kurį laiką būtų daromas.
Taigi reikia nepamiršti ir prisitaikymo prie jau vykstančios ir ateityje būsimos klimato kaitos pasekmių“, – atkreipia dėmesį į visų mūsų elgesį bei požiūrį į kasdienius dalykus, kurie kenkia aplinkai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
