Kažkada astma sirgusi mūsų kaimynė netikėjo gydytojais, primygtinai patarusiais jai atsisakyti darbo mėsos šaldymo ceche. Kad liga nepaūmėtų. Užtat tikėjo tais, kurie aiškino, jog astmą lengva įveikti liaudiškomis priemonėmis. Ir begalę jų išbandžiusi, norimo rezultato nepasiekė. Galop kitas kaimynas sugalvojo jai „vaistą“ ir paaiškino, kad turi galimybę iš „Sanito“ (ten dirbo įrengimų prižiūrėtoju) gauti eksperimentinio preparato, kurio dar nėra vaistinėse.
Vyras pagelsvino keliais sveikatai nekenksmingo skysčio lašais į vaistų buteliuką supiltą vandenį ir pasakė: „vartok prieš valgį triskart dienoj, – priepuolių nebus“. Keista, bet tai – suveikė. Moteris nustojo skųstis prasta sveikata, „nes nuo stebuklingo vaisto ir miegas, ir virškinimas pagerėjo, o astmos priepuolių sumažėjo“. Tiesa, tas placebo efektas kaip tik sutapo su mūsų senyvos kaimynės išėjimu į pensiją, ir jai daugiau neteko dirbti šaltyje…
Dabar, tikėtina, namudinių „stebuklingų vaistų“ bent pas mus niekas nebegamina
…tačiau tikinčių jų galia yra daug, todėl tarptautiniai tinklai jau ne vienerius metus tenkina paklausą. Ir tai daro taikydami agresyvų marketingą.
Štai – telefoninis dialogas su „vaisto-ne vaisto“, vadinamo „Tonerin“, platintoja: – Jūs užsisakėte preparatą, siunčiame kurjerį, kuris pristatys. Turėsite jam sumokėti, kai vaistą gausite, – už dvi pakuotes 78 eurai. Kaina su 50 proc. nuolaida.
– Kada užsisakiau? Neprisimenu. Nenoriu to „Tonerin“ daugiau pirkti. Prieš kelis mėnesius vartojau, – nepadėjo.
– Nieko nežinau, užsisakėte, tai vykdykite, ką įsipareigojote…
(čia „užsakovo“ telefoną perima jo žmona) ir sako: ar jums suprantamas žodis „ne“? Tai reiškia, kad to vaisto mano vyrui nereikia. Nes ir jį gydanti kardiologė sakė, kad „Tonerin“ jam nereikalingas. Iš ko jis padarytas, – neaišku, gal iš kokios kreidos? Vartoti būtina tuos vaistus, kurie yra gydytojo paskirti.
– Aš irgi gydytoja, ir gerai žinau, kas jūsų vyrui tinka. Atveš kurjeris, turėsit sumokėti už tai, ką vyras prieš dvi dienas užsakė, kai internetu mūsų anketą užpildė.
– Nemeluokit, nieko jis nepildė. Mes pasitikrinome, tokio užsakymo nėra. O jei telefonu kam užsimiršęs pasakė, kad „Tonerin“ dar pirks, gal dėl atminties spragų. Juk to jūs negalit žinoti, prievarta brukdami tai, ko žmogui nereikia?
– Jei vyrui – alzheimeris, atimkite iš jo telefoną („Tonerin“ platintojos tonas jau agresyvėja).
– O čia jau ne jūsų reikalas taip patarinėti. Jei dar mūsų šeimą persekiosit, kreipsimės į policiją. Įsikalkite į galvą: mums jūsų „Tonerin“ nereikia. „Ne“ ir reiškia „ne“, todėl daugiau neskambinėkite…
Bet ties tuo įkyrusis marketingas nesibaigia, – telefoniniai skambučiai ta pačia tema nesiliauja dar keletą savaičių. Jie neretai suskamba vėlų vakarą, net sekmadieniais, – dialogas, pereinantis į barnį bei grasinimus, kartojasi…
Reklamuoti abejotinos kilmės kaisto papildus pasitelkti garsūs autoritetai
Vienas jų, kaip teigiama prieš metus paskelbtame kolegės Margaritos Vorobjevaitės straipsnyje „Vaistus nuo visų ligų“ platinantys sukčiai nusitaikė į lietuvius“ – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, prof. Vytautas Kasiulevičius.
Komentuodamas į medicinos žurnalo publikaciją panašiame straipsnyje aprašomą neva stebuklingą „kraujagyslių valymo“ būdą, garsus Lietuvos medikas įspėja: „daug žmonių patiki tokiomis nesąmonėmis ir prisiperka niekam nereikalingų šiukšlių, vadinamų vaistais“. Beje, reklaminėje publikacijoje gausu fakto klaidų, prof. Kasiulevičius vadinamas kardiologu. Dar tvirtinama, kad „stebuklingas kraujagyslių valymo preparatas padės atkurti regėjimą, potenciją, leis be tablečių gyventi iki 120 metų“.
Profesoriaus teigimu, visa tai – didelė melagiena
„Tonerin“ veikėjai keitė ir vaisto pavadinimą, ir reklamines interneto svetaines. Kurią nors iš pastarųjų užblokavus, atidaroma panaši kita. Ryšys su vartotojais – vienpusis. Norintiems anuliuoti užsakymą, nurodoma tai daryti internetu, tačiau svetainėje apsilankęs, tegali produktą užsisakyti, bet „neišsižadėsi“ jo, net jei ne pats užsisakei.
Tarkim, kažkas tam panaudojo tavo asmens duomenis, kuriuos net neįtardamas, padiktavai kur nors pajūrio kurorto gatvėje ar prieš renginį kitoje Lietuvos vietovėje prie tavęs priėjusiai simpatiškai panelei, prašiusiai atsakyti į keletą visai nekaltų klausimų. Pavyzdžiui, kur labiau patinka atostogauti – ar prie jūros, ar kaime?
Tokiais atvejais aš iš karto klausiu, ar panelei – svarbiausia mano telefono numerį užsirašyti? Jei ji naiviai patvirtina, kad taip, tai atsisakau dalyvauti „tyrime“. O kartą netgi padiktavau tokius duomenis: „Ana Karenina, Kaunas, Žibuoklių gatvė 13 (dar pridėjau išgalvotą telefono numerį), ir naivi mergelė viską užsirašė…
Anot „15min.lt“, 2020-aisiais vaistu vadinamą preparatą taip pat reklamavo išgalvotas gydytojas. Reklamavo puikiais asmeniniais atsiliepimais ir tariami vartotojai. Tuo metu preparatas turėjo pavadinimą „Detonic“, vėliau – „Tonerin“ ir „Fitocard“. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba minėtam portalui patvirtino, jog nė vienas iš šių vaistų nėra registruotas, todėl jis ne tik negali suteikti norimo poveikio, bet gali net pakenkti. „Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas“.
Ir dar Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pataria atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę. Joje turi būti buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju. Tarnyba pabrėžė, jog preparatas, apie kurį šiuo atveju kalbama, nėra registruotas nei Lietuvoje, nei Europoje, nei Jungtinėse Amerikos valstijose. „Tai reiškia, kad jis gali gerokai pakenkti jį vartojančiam asmeniui.“
„Inovacija ir kardiologijos proveržis“?
Taip reklamuoja „marketingistai“ produktą, kuris, jų teigimu, dabar kainuoja tik pusę savo ankstesnės kainos. Kitose šalyse pirkėjams nurodoma, jog tikroji „Tonerin“ kaina – tokia pati, kaip Lietuvoje, pritaikius 50 proc. nuolaidą.
Tas stebuklinis žodis „nuolaida“, matyt, lietuvaičiams labai paveikus, tad pavyzdžiui, mano kirpėjos mama, garbaus amžiaus moteriškė, kone už 700 eurų užsisakė preparato. Bet taip sutapo, kad kurjeris senolės namuose apsilankė kaip tik tada, kai bute buvo ir jos dukra. Ta kategoriškai neleido mamai pirkti to, ko jai nereikia. Kurjeris nesitraukė, netgi pagrasino, kad „perduos užsakovę teisininkams“, jeigu moteris nepirks vaistų. Tačiau jos dukra iškvietė policiją, ir sandoris neįvyko. Tiesa, po to mama ilgai priekaištavo dukrai, kad ši neleido motinai už savo santaupas nusipirkti vaisto „nuo visų ligų“…
Kaip paaiškėjo, pats to ilgokai nežinodamas, savo teigiamais atsiliepimais „Tonerin“ svetainėje produktą reklamavo ir garsus medikas – Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius.
Baigiantis liepai portalas „Kas vyksta Kaune“ šio profesionalaus kardiologo pirmiausia paprašė pakomentuoti kai kuriuos, tarp kitko, su klaidomis parašytus „Tonerin“ reklamos internete teiginius: „Jūs vis dar kovojate su ARTERIALIŠKA hipertenzija“ ar „Laime hipertenciją ir visus jo simptomus“?
Tai galime vertinti kaip klasikinį netikrų naujienų, įtaigių kalbinių apgavysčių pavyzdį. Beje, jautrias emocijas dėl ligos išgyvenančiajam toks klaidinimas tampa nauju poveikiu pacientams žanru, siekiant paveikti ir į šiuos gražbylystės spąstus įtraukti sergančiuosius širdies ligomis. Kartu suprantu, kad galimai susijaudinęs, streso apimtas, ypač jeigu širdies liga nustatyta pirmą kartą, pacientas tampa neatidus grubioms gramatinėms, stiliaus klaidoms pristatomuose tekstuose ir siekia išbandyti reklamuojamą nežinomos sudėties priemonę, kurios vaistu negalime vadinti.
Neabejoju, kad daugumai asmenų, išvydus reklamos tekstą su didžiosios kalbos klaidomis, jau turi kilti minčių, kad tai – netiesa. Jau pristatomas tekstas, žodžių junginiai išduoda, kad jų autoriai neturi nieko bendro su medicina. O blogiausia, kad nežinome, kokią sudėtinę reklamuojamo preparato medžiagą naudojame? Ji netgi gali būti pavojinga Jūsų organizmui, sąveikauti su vartojamais vaistais ir kt.
Atkreipkime dėmesį, kad reklamuojami vaistai taikomi į labiausiai paplitusias ligas, šiuo atveju – arterinę hipertenziją. Ji – turbūt dažniausiai diagnozuojama lėtinė liga, nes ja pasaulyje serga daugiau nei 1,2 milijardo žmonių. Kita vertus, jeigu anksčiau dalis tokių netikrų naujienų gyventojus pasiekdavo per įvairius spalvotus katalogus, platinamus į pašto dėžutes, tai dabar naudojamasi socialiniais tinklais, telefoniniu ryšiu.
– Kuo rizikuoja žmogus, kuris pakeičia tikro, o ne internete ar telefonu apsimetančio gydytoju, skirtus vaistus tais, reklaminiais?
Mes, gydytojai, sergančiajam širdies liga, visada akcentuojame tik vieną: gydymui yra skirti vaistai, kuriuos galima įsigyti tik vaistinėje, ir kurių absoliučiai daugumą valstybė kompensuoja.
Svarbu pabrėžti, kad jokie maisto papildai, specifiniai vitaminai, nutraceutikai sergančiajam širdies liga nėra pirmo pasirinkimo priemonės. Jie gali būti skiriami papildomai gydytojo nuožiūra, bet neįsigyjant jų iš e-parduotuvės, turgaus ar kt.
Beje, pavyzdžiui, pacientui, patyrusiam ūminį miokardo infarktą, iš pradžių tenka vartoti net iki 6 skirtingų vaistų, kurie, suteikus valstybės kompensavimą, primokant kainuoja vos ketvirtadalį reklamuojamo neaiškios sudėties preparato kainos. Dar svarbu pabrėžti, kad jau sergantiesiems širdies liga vaistus teks vartoti iki gyvenimo pabaigos. Žinome, ko tikėtis iš vartojamų vaistų, – jie yra saugūs ir padės stabilizuoti ligą, užkardys simptomų progresavimą. Tai nėra kažkokia trumpalaikė nežinomo priemonių pavartojimo akcija.
– Kaip Jūs pats, be Jūsų sutikimo pasinaudojant asmens tapatybe, buvote įtrauktas į to „produkto“ reklamą ir kiek pastangų prireikė Jums, profesoriui, kad iš tokių pinklių pavyktų ištrūkti?
Taip, aš ir kiti kolegos ne savo noru buvome įtraukti į minėtų produktų reklamas, pateikiant tikrų tikriausias melagienas. Deja, atsisakyti, tinkamai reaguoti ar kažkaip pasitraukti iš reklamos nepavyksta. Nes, tikėtina, patekome į interneto trolių, įsikūrusiose kitose šalyse, pinkles. Gaila, kad ir instituciškai, suprantu vis dar nepavyksta užkardyti kenksmingos melagienos sklaidos.
P.S. kažkas į pašto dėžutę įmetė reklaminį laikraštį, kur pranešama apie kitokių stebuklingų preparatų išpardavimus, – dalis jų šią bei ateinančią savaitę vyks ir Kaune, nurodomose privačiose patalpose. Tačiau apdairiai primenama, jog „tai – nėra vaistai. Maisto papildas, kuris nepakeičia visavertės subalansuotos mitybos“.
O reklaminių straipsnių antraštės šiuo atveju skelbia: „Tradicinės kiniečių medicinos guru: „Tik (…) – valymas gali įveikti ligas ir sugrąžinti sveikatą“. „Atsikratykite grybelio, kol jis nesunaikino jūsų sveikatos“, „90 metų Tibeto vienuolis atskleidžia galingos erekcijos paslaptį“ ir pan.
Va, kaip tik paskutinis reklaminis teiginys tikrai turėtų sukelti galimiems vartotojams abejonių. Nes kaip gi praktiškai kur nors kalnuose įsikūrusiame vienuolyne gyvenantis, turtų bei kitų žemiškų malonumų išsižadėjęs vienuolis galėjo patikrinti preparatą, kurį lietuvaičiams reklamuoja..? Bet tikiu, kad „ne vaisto“ pirkėjų bus. Kadangi yra tikinčiųjų ir įvairiais užkalbėjimais, pinigų medžiais bei kitų plačiai žinomose pasakose aprašytais stebuklais…
