Dėl Kauno paraiškos įtraukti miesto modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bus sprendžiama rugsėjį Rijade, Saudo Arabijoje, penktadienį BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys. Anot jo, šis sprendimas nebus lengvas, nes paraiška susijusi ne tik su architektūra, bet turi ir politinį kontekstą.
Šiuo metu Kauno paraiškos rengėjai nagrinėja gautas ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba) ekspertų išvadas bei pastabas. Po ekspertų išvados paraiška nėra atmesta, tačiau sulaukta ir techninių, ir kito pobūdžio pastabų. Tarp jų esama ir tokios, kad pasigesta tarpukario modernizmo architektūros ryšio su kitais sovietiniais miestais.
„Neabejoju, kad Kaunui UNESCO durys bus atidarytos, bet kada jos bus atidarytos, priklausys nuo keleto faktorių. Taip pat svarbu, kiek mes būsime užsispyrę kaip valstybė, kiek noro bus Kauno miesto savivaldybei, kaip suvokiame Kauno tarpukario architektūros ir to laikotarpio reikšmę“, – teigė kultūros ministras.
Ant stalo – pusšimtis paraiškų
S. Kairio teigimu, UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija Rijade numatoma rugsėjo viduryje. Rugsėjo 16–20 dienomis žadama svarstyti apie pusšimtį paraiškų dėl įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Ir ten Kauno modernizmo klausimas jau bus ant stalo. Problema yra ta, kad ta sesija vyksta nemenkame chaose – dėl karo Ukrainoje, dėl to, kad Rusija prieš tai (komitetui – BNS) pirmininkavo ir nebepirmininkauja, dėl vietos, kur turėtų vykti“, – sakė ministras.
Anot jo, Saudo Arabijoje dėl Kauno paraiškos galimi trys sprendimų variantai: sprendimą atidėti ir pakviesti ekspertus dar kartą į Kauną, tiesiog atidėti sprendimą iki kitos sesijos atsikirtus į pastabas be papildomo ekspertų vizito arba gali būti tiesiog priimamas sprendimas įtraukti Kauno modernizmą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
„Kai karas prasidėjo, buvo aišku, kad su šia paraiška lengva nebus“, – BNS sakė kultūros ministras. Pasak jo, situaciją sunkina tai, kad Kauno paraiška nėra susijusi tik su architektūra, be to, UNESCO požiūriu modernizmas yra gana naujas paveldas.
S. Kairio teigimu, Lietuva Kauno modernizmo architektūrą sieja su valstybės kūrimu, ji simbolizuoja miesto ir šalies energiją, augimą.
„Mums tas virsmas, istorinis kontekstas atrodo svarbus, bet UNESCO paprastai turi pastabų, jei paraiška susijusi ne tik su architektūra, jos vertybėmis, bet atsiranda ir įvairiausi politiniai kontekstai“, – sakė kultūros ministras.
Be to, anot jo, paprastai šalys, miestai UNESCO teikia senesnio laikotarpio objektus, vietoves, tad modernizmui įvertinti, matyt, dar reikia laiko. Pasak ministro, kaip rodo kitų šalių patirtis, vertinant Kauno paraišką galima tikėtis ir Rusijos mėginimų daryti kokią nors įtaiką.
Trūksta paveldo ir miesto plėtros dermės
S. Kairio teigimu, šiuo metu taisomos techninės ICOMOS ekspertų pastabos Kauno projektui. Tačiau kai kurios jų reikalauja ir daugiau miesto savivaldybės pastangų.
Ministro teigimu, ekspertai patenkinamai įvertino tarpukario modernizmo architektūros, paveldo dermę su miesto plėtra. Jis priminė, kad Kaunui reikėtų atnaujinti Naujamiesčio specialiojo plano rengimo procesą.
„Ekspertų išvadose užsimenama, kad nėra Kauno modernizmo architektūros ryšio, analizės su kitais sovietiniais miestais“, – BNS sakė S. Kairys.
Anot jo, ši tema ICOMOS išvadose nėra kaip nors detalizuojama, bet pats pastabos atsiradimas, ministro manymu, rodo apie ekspertų požiūrį į mūsų regioną.
„Kauno modernizmas neturi nieko bendro su Sovietų Sąjunga, mes kalbame būtent apie mūsų modernios Lietuvos gimimą, evoliuciją, visų valstybės atributų įsteigimą“, – pabrėžė S. Kairys.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Kaunas yra pateikęs UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje nominacinę paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.