Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sulaukė susirūpinusio žvejo žinutės dėl Marvelėje plytėjusio telkinio, kuris buvo užpiltas gruntu. Žvejų bendruomenė pasipiktinusi, kad pilnutėlis žuvų telkinys, esą gyvavęs nuo 1978 metų, negrįžtamai palaidotas po žemėmis, o kartu su juo sunaikintos nerštavietės, galimai ir nykstančios žuvų rūšys. Pasirodo, Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) dėl užpiltos Nemuno įlankos pradėta administracinė teisena, tačiau bauda dar nepaskirta.
Sukruto žvejai ir vandens faunos saugotojai
„Marvelė, priešais „Autokaustą“, kuri ten viską ir užpylinėja“, – pavasario pabaigoje turima informacija pasidalijo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas. Aptariamas plotas driekiasi vakariau Marvelės krovininės prieplaukos, išilgai Užnemunės gatvės.
Anot vyro, tai buvo žuvinga Nemuno senvagė, kol sklype nepasirodė skaitytojo draugiškai „murziais“ įvardyti tvarkytojai su savivarčiais. Paklaustas, ar tai yra mėgstama žvejybos vieta, kaunietis atsakė lakoniškai: „buvo“.
Nemuno pašonėje esančio telkinio situaciją prieš kelis mėnesius nagrinėjo LRT žurnalistė Karolina Aleknavičė. LRT žiniomis, minėtas telkinys – tarpukariu Marvelėje veikusio karjero palikimas. Pasak vietinių, čia buvo kasamas smėlis dabartinei Užnemunės gatvei.
Kaip „Facebook“ puslapyje skelbė asociacija „Lietuvos žuvys“, šalia Nemuno suformuotą telkinį buvo pamėgusios žuvys. „Čia neršdavo lydekos, lynai, karosai, o prieš keletą metų visai atsitiktinai suradome ir vijūnus. Jie yra Raudonosios knygos žuvys“, – tikino asociacija, pasidalijusi drastiškai pakeisto sklypo reljefo nuotraukomis.
„LT žuvys“ asociacijos vadovas Martynas Počebutas LRT tuomet sakė, kad apmaudą kelia telkinyje nusistovėjusios ekosistemos naikinimas. Telkinys dėl seklumo taip pat esą buvo tinkamas nerštui, jauniklių atsiganymui, čia dažnai žvejodavo mėgėjai, kurie džiaugdavosi gausiais laimikiais. Anot M. Počebuto, tokių žuvingų vietų Kaune – vos kelios.
Ministerija poreikio aplinkos vertinimui nematė
Paprašius Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) komentaro paaiškėjo, jog modernizuojant vandens kelius ruošiama ir Marvelės krovininės prieplaukos plėtra, formuojamas sklypas uostui rezervinėje dalyje, atliekami žemės darbai, numatomi krantinės sprendiniai ir plėtros etapai, taip pat pranešama apie pristatytus projektinius pasiūlymus.
Jeigu rasite tuos pasiūlymus ir detaliojo planavimo dokumentus, už kuriuos pagal pernai lapkritį sudarytą sutartį buvo suplota daugiau nei 58 tūkst. eurų, būtinai mums atsiųskite. Atviros ir lengvai prieinamos informacijos apie projektą nėra nei Kauno savivaldybės, nei VVKD svetainėse – juridiškai pakrantėje tęsiamos prieš dešimtmetį pradėtos statybos, kurių techniniam projektui jau išduotas leidimas.
Nepaisant to, VVKD tarsi dėjo žingsnį atgal ir užsakė naują projektinių pasiūlymų studiją, kurioje turėjo būti įvertintas tiek jau įgyvendintas Marvelės krovininės prieplaukos I etapas, tiek II etapo techninis projektas.
VVKD naujienų portalui detalizavo, kad praplėstame uoste numatoma krauti konteinerius, medieną, birias mineralines ir statybines medžiagas ir kitus krovinius. Rengiamos vietos krovinių sandėliavimui (aikštelės, dengti ir atviri sandėliai), administracinis pastatas, automobilių ir kitų transporto priemonių stovėjimo aikštelės, krovos bei laivų stovėjimo krantinės.
Pasak direkcijos, 2021 m. kovo 15 d. buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo. Tų pačių metų balandžio 9 d. gautas patvirtinimas, kad žemės darbams papildomos procedūros nenumatomos, t. y. poveikio aplinkai vertinimo procedūrų nereikia.
Direktorius: krovinių uostas Kaune yra būtinas
VVKD laivybos direktorius Aurelijus Rimas „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, jog aptariamame Užnemunės gatvės sklype planų yra „iš tiesų daug ir didelių“. Atskiro finansavimo šiems darbams VVKD neturi, tad ieškoma įvairių galimybių jiems įgyvendinti.
„2021 m. balandį sudaryta bendradarbiavimo sutartis su įmone, esančia visiškai prie Marvelės prieplaukos – UAB „Autokausta“. Atliekamas gruntas pilamas į rezervinę uosto teritoriją, taip paaukštinant VVKD valdomos rezervinės teritorijos žemės paviršių iki potvynio vandens neužliejamo aukščio, pagerinant sklypo, skirto prieplaukos plėtrai, būklę. Uosto įrengimui būtini parengiamieji žemės sklypo tvarkymo darbai. Karjeras, kuris ir buvo iškastas dirbtinai, bus visiškai užpiltas“, – sakė A. Rimas.
Jis tikino, kad žalos gamtai vykdant paruošiamuosius darbus nepadaryta. Tuo metu VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas antrino, kad laivyba Lietuvos vidaus vandens keliais išgyvena atgimimą – per pastaruosius trejus metus esą įvyko daugiau teigiamų pokyčių nei per praėjusius tris dešimtmečius, o šiuo progresu suinteresuotos tiek bendruomenės, tiek verslai ir valstybė.
„Atliekami rimti krovininės laivybos plėtros darbai prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams. Jau dabar vykdydami didžiuosius projektus žiūrime į ateitį ir aiškiai suprantame, kad paruošus vandens kelius kroviniams, turi būti ir pakankamai išvystyta vidaus vandens transportui reikalinga infrastruktūra. Krovinių uostas Kaune yra tiesiog būtinas“, – statybų poreikį argumentavo V. Vinokurovas.
Situacija sudomino aplinkosaugininkus
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare pranešė, kad gegužės mėnesį Kauno aplinkos apsaugos inspekcija gavo skundų dėl žuvų nerštaviečių naikinimo ir grunto pylimo į Nemuno upę.
„Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog, vadovaujantis saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir saugomų teritorijų valstybės kadastre pateikta informacija, duomenų apie šioje vietoje registruotas ir moksliškai patvirtintas žuvų, ypač saugomų rūšių, radimvietes ar nerštavietes, kitas registruotas saugomas teritorijas, nėra“, – nurodė departamentas.
AAD duomenimis, pagal panašaus pobūdžio pranešimus minėta teritorija tikrinta dar 2022 m. rugpjūčio 3 d., atlikti ekogeologiniai tyrimai, kuriuo metu nustatytų cheminių medžiagų kiekiai neviršijo ribinių verčių.
Komentare tęsiama, jog dėl pasikartojančių pranešimų inspekcija nuo gegužės mėnesio iki birželio 21 d. atliko AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kaip pripažino ir bendrovė, kad Marvelėje esančioje teritorijoje vykdomi sklypo kėlimo darbai.
Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai tiksliam grunto, kuriuo užpilta Nemuno įlanka, kiekiui apskaičiuoti. Dėl gruntu užpiltos įlankos yra pradėta administracinė teisena, laukiama tam tikrų VVKD paaiškinimų.
AAD patikslino, jog šiuo metu baigiami tyrimo veiksmai. Gavus rezultatus, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala ir paskirta administracinė nuobauda. Sulaukę daugiau informacijos apie tyrimo baigtį, publikaciją papildysime.
Primename, kad Marvelės krovininės prieplaukos projekto I etapas įgyvendintas 2015 m. Statyboms buvo skirta netoli 10 mln. litų, kurių daugiau nei 8 mln. litų sudarė Europos Sąjungos lėšos ir beveik pusantro milijono litų – valstybės biudžeto lėšos.
