Nelengvu Seimo pavasario sesijos laikotarpiu parlamentarams ir Vyriausybei pavyko priimti daug reikalingų sprendimų, už kurių slypi socialinė gerovė, saugumo didinimas, žalioji darbotvarkė ir kita ilgalaikė nauda valstybei bei Lietuvos žmonėms. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paaiškina, į kokius įstatymus reikia atkreipti dėmesį.
– Jei skaitytume tik antraštes, šis pavasaris Seimui ir Vyriausybei buvo ypač karštas. Dabar, aistroms kiek atlėgus – kaip įvertintumėte Seimo ir Vyriausybės „sportinę formą“?
– Laikas nebuvo lengvas ne tik Vyriausybei, bet ir visai Lietuvai. Tiesą sakant, per visą šią kadenciją Lietuvos viešajam gyvenimui netrūksta išbandymų, kuriuos sąlygojo ne ši politinė dauguma. Pandemija, nelegalių migrantų krizė, karas ir dėl jo išaugusios kainos.
Vyriausybė turėjo ne tik suvaldyti šiuos išbandymus – minimizuoti įvairaus pobūdžio praradimus per pandemiją, atremti Baltarusijos ataką, susidoroti su karo keliamais iššūkiais bei padėti pažeidžiamiausiems kompensuojant padidėjusias išlaidas, bet ir vykdyti ramiaisiais laikais suplanuotus darbus.
Priimu, kad kai kas per komentarus ar ekranus vertina Seimo narių darbą kaip chaotišką, visgi šioje Seimo pavasario sesijoje pavyko priimti daug reikalingų sprendimų, kuriuos galbūt užgožė skambios, netikslios antraštės.
Tačiau už jų slypi sprendimai susiję su socialine gerove, saugumo didinimu, žaliąja darbotvarke. Ramiai pagalvojus, būtent tai ir turi liekamąją vertę, tai ir veiks mūsų gyvenimą daug metų į priekį.
– Nors TS-LKD ir yra didžiausia frakcija, tačiau sprendimams reikia daugiau balsų. Matant priimamus įstatymus ir Vyriausybės sprendimus, dėl kokių sprendimų, Jūsų nuomone, sutaria ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos politikai?
– Džiaugiuosi, kad beveik visi supranta krašto gynybos svarbą. Esu dėkinga kolegoms visose frakcijose už atsakingą požiūrį. Vienas svarbesnių sprendimų buvo taip vadinamas laikinas bankų solidarumo įnašas – skirtas karinės (o kartu ir civilinės) infrastruktūros finansavimui.
Ne visos frakcijos oficialiai šią idėją palaikė, bet svarbu, kad skirtingų partijų politikų balsų užteko priimti minėtą nuostatą. Neabejotinai daug sutarimo galime rasti ties tais sprendimais, kurie orientuoti papildomą šeimų rėmimą ir visų Lietuvos žmonių socialinę gerovę.
Vienas tokių darbų šioje pavasario sesijoje – kartu su opozicija padidinome išmokas dirbantiems tėvams beveik 100 Eur. Savotiškai pasiskirstėme rolėmis – mes pasiūlome idėją, gauname kritikos, o paskui visas Seimas, padiskutavęs, balsuoja už (juokiasi).
– Kartais politikoje ir gyvenime yra sunku priimti sprendimą, nors, atrodo, jis jau per artimiausius metus gali pradėti gerokai palengvinti gyvenimą. Tokiais atvejais reikia tiesiog imtis ir daryti. Kokius ilgai atidėliotus visą Lietuvą liečiančius sprendimus pavyko priimti šioje pavasario sesijoje?
– Kalbant apie ilgai atidėliotus sprendimus, kuriuos praėjusios vyriausybės ignoravo ar jiems neturėjo palaikymo tai vienas svarbiausių šios Vyriausybės ir Seimo darbų – naujos kartos valstybės tarnyba.
Beveik per kiekvienus rinkimus kandidatai kalba apie viešojo sektoriaus problemas, kitaip tariant – apie valstybinėse įstaigose teikiamas paslaugas, o ir apie valstybės tarnautojų motyvaciją.
Akivaizdu: norint kokybiškesnių viešųjų paslaugų, reikia pritraukti daugiau kompetentingų žmonių, reikia ir stiprių vadovų. Sutikime, kad jau seniai privatus sektorius darbuotojams yra kur kas patrauklesnis nei valstybinis, atlygis skiriasi iki kelių kartų. Pvz. pritraukti puikų IT specialistą į valstybės tarnybą yra beveik neįmanoma, nes privačiame sektoriuje jis yra visuomet labiau motyvuojamas.
Šią sesiją, po ilgų diskusijų, priėmėme sprendimus, kurie leis pritraukti daugiau gerų specialistų, leis juos išlaikyti valstybės tarnyboje ir mokėti rinkos sąlygas atitinkantį darbo užmokestį. Taip efektyviname valstybės tarnybą, kurios rezultatus, tikimės, pajus kiekvienas.
Toliau kryptingai dirbame ties nepriklausomos energetikos kūrimu, kurį ilgai atidėliojo praėjusios vyriausybės. Dabar galime didžiuotis. Pirmi Europoje visiškai atsisakėme rusiškų energijos išteklių – tapome lyderiais ir pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms. Jau šiandien įgyvendiname proveržio paketą, kuriuo kuriame atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą.
Galiausiai, noriu pasidžiaugti, jog mūsų elektros sistema, dėka „Litgrid“ kompetencijų veikė nepriklausomai, atlikdama izoliuoto testo bandymą, kurio metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos sistemos ir veikė savarankiškai.
Šioje sesijoje taip pat priėmėme svarbų sprendimą dėl atsiskaitymo už savivaldybių tarybų narių darbą. Skirtingos savivaldybės taikė skirtingą tvarką, pastebėta ydingų praktikų, o ir piktnaudžiavimo. Todėl labai svarbu buvo sistemą išskaidrinti ir suvienodinti taisykles.
Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais nustatė, jog tarybų nariai gaus fiksuotą, skaidrų atlygį, sieksiantį 20 proc. tos savivaldybės mero atlyginimo dydžio. Kaip jau minėjau, neprisiimame visų nuopelnų sau – už daugumą įstatymų balsavo įvairių frakcijų atstovai, tame tarpe ir iš opozicijos.
– Seimo ir Vyriausybės žingsniai ne tik sprendžia ne tik šio momento problemas, tačiau ir deda pagrindą ateičiai. Jūsų nuomone, kokie yra tie darbai, kurie neš ilgalaikę naudą valstybei ir Lietuvos žmonėms?
– Ši dauguma daugiausiai ir dirba ties tais darbais, kurie neša ilgalaikę naudą. Mano aukščiau išvardinti darbai yra ir ilgalaikiai. Bet šioje pavasario sesijoje priėmėme ir kitus svarbius sprendimus, kurie neša ilgalaikę naudą.
Šiai Vyriausybei pavyko pasiekti visus būtinus rodiklius „Naujos kartos Lietuva“ plane, Europos Komisija Lietuvai padarė itin svarbų piniginį pavedimą – 542 mln. eurų. Taip sprendžiame dešimtmečiais įsisenėjusius iššūkius dėl kurių buvusios vyriausybės gaudavo pastabų iš Europos Komisijos. Dabar atpalaiduotos lėšos – milžiniškos investicijos į mūsų švietimą, žaliąją kryptį ir skaitmenizavimą.
Tęsiamas dar vienas nuoseklus Vyriausybės darbas, kuriuo vis plačiau atveriame naujas rinkas Indijos – Ramiojo vandenyno regione, taip sudarome galimybes verslui plėstis. Bendras Lietuvos eksportas išaugo 28 proc. Tapome visiškai nepriklausomi nuo Rusijos, Kinijos, Baltarusijos rinkų, ten išvažiuoja tik 1,2 proc. produkcijos. Rinkų plėtra stiprina mūsų nepriklausomybę.
Šiame Seime pagaliau pavyko priimti ir verslinės žvejybos pasitraukimo modelį. Šiuo darbu sieksime išsaugoti mūsų ežerus ir Kuršių marias gausias žuvų. Iš mūsų telkinių vejame lauk tinklus, gaudykles ir leidžiame gausėti jiems mūsų žuvimis, nes ne vienai žuvų rūšių populiacijai iškilusi išnykimo grėsmė. Griežtesnė žvejybos kontrolė didins valstybės pajamas dešimt kartų. Šiais sprendimais tausojame mūsų išteklius ir paliekame juos ateities kartoms.
– Visuomenės nuomonės tyrimuose žmonės neretai asmeninį gerbūvį vertina gerokai optimistiškiau, nei valstybės situaciją. Kaip tai paaiškinti? Gal vis tik paanalizavus giliau valstybės padėtis iš tikro nėra tokia bloga, ir mes turime kuo džiaugtis?
– Daugiau nei du metus dirbanti TS-LKD vadovaujama Seimo dauguma ir Vyriausybė priėmė tokius sprendimus, kurie leidžia Lietuvai judėti pirmyn. Nors ir dirbome vis naujų krizių sąlygomis, tačiau priėmėme labai reikalingus, daug metų atidėliotus sprendimus: socialinėje gerovėje, švietime, saugumo didinime, energetikoje, aplinkosaugoje.
Dėkoju kiekvienam, kuris palaiko šiuos darbus ir sprendimus – ar kolegoms Seime, ar žmonėms, kurie išsako savo poziciją. Visi matome, kad gyvename ne pačiais lengviausiais laikais, tačiau susitelkę galime atlaikyti labai daug.
– Dėkoju už pokalbį.
