NATO šalys dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų pasakė maksimumą, kuris buvo įmanomas, teigia Lietuvos prezidentas.
„Manau, kad tai buvo maksimumas, kurį vakar pasiekėme, nes niekas nekalba apie narystę dabar. Mes kalbame apie narystę, kai leis sąlygos“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda.
Antradienį NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Taip pat nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.
„Manau, kad pirmą kartą Ukrainai buvo apibrėžtas aiškus kelias į NATO“, – sakė G. Nausėda.
„Pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme“
Jo teigimu, nėra labai svarbu, kas glūdi deklaracijos teiginyje dėl įvykdytų sąlygų.
„Ar turima galvoje, kai karas baigsis, ar bus įgyvendintos reformos, mano galva, tai nėra esminis dalykas. Bet kuriuo atveju Ukraina privalės įgyvendinti būtinas reformas. Tai taip pat yra kelias ir Europos Sąjungai. Ukraina bet kokiu atveju privalės įgyvendinti reformas“, – tvirtino G. Nausėda.
„Nenoriu spėlioti, kada Ukraina taps Aljanso nare. Galbūt tuo pačiu metu, kai įstos ir į ES, galbūt greičiau, galbūt vėliau. Tai nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia, kad sprendimai buvo priimti, kad Vilniaus viršūnių susitikimas tapo sėkmės istorija“, – pridūrė jis.
Lietuvos prezidentas sakė antradienio vakarą NATO lyderių sprendimą dėl Ukrainos aptaręs su Vilniuje viešinčiu šios valstybės prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Anot jo, kartais tas pats tekstas skaitomas skirtingai.
„Aš suprantu – Ukraina kovoja, Ukraina kariauja, mes nekariaujame, mes remiame Ukrainą, bet mes nekariaujame, todėl turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę ir už mūsų visų laisvę“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Pasidžiaukime tuo, ką pasiekėme, nes galėjo būti ir taip, kad sprendimas nebūtų buvęs pasiektas. Žinote, kas tada būtų labiausiai džiaugęsis tokia baigtimi?“ – teigė jis.
Vilniuje priimtus sprendimus Lietuvos prezidentas pavadino istoriniais.
„Manau, kad Vilnius gali pretenduoti būti vieta, kur priimti istoriniai NATO viršūnių susitikimo sprendimai“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Pasak jo, per šį viršūnių susitikimą priimti Lietuvai labai svarbūs sprendimai, nes jie įtvirtina „platesnį ir gilesnį partnerių įsitraukimą dėl priešakinės gynybos čia“.
Vilniuje patvirtinti regioniniai gynybos planai, sutarta dėl Švedijos narystės Aljanse ratifikavimo Turkijoje, nutarta, kad valstybės gynybai skirs ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Įžvelgė NATO paramą dėl vokiečių brigados
G. Nausėta taip pat sakė NATO viršūnių komunikate įžvelgiantis Aljanso palaikymą Vokietijos sprendimui nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje.
Berlynas birželį pažadėjo dislokuoti brigadą, jeigu Lietuva tam bus įrengusi infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Lietuva NATO viršūnių susitikime norėjo sutarti, kad komunikate vienokiu ir kitokiu būdu būtų įtvirtintas šis įsipareigojimas.
Dokumente liko pakartota pernai Madride priimta formuluotė didinti rytų flange dislokuotus sąjungininkų batalionus iki brigadų pagal poreikį, taip pat pasveikinti „tęstines sąjungininkų pastangas didinti savo buvimą NATO rytiniame flange, nes tai dar labiau prisideda prie patikimo atgrasymo ir gynybos“.
„Manau, kad tas signalas, jog NATO sveikina valstybes, (skiriančias – BNS) daugiau lėšų ir, svarbiausia, daugiau karinės galios priešakinio flango valstybėms, tai yra rytinio flango valstybėms, jis mums leidžia įtvirtinti tai, ką visai neseniai Vokietijos krašto apsaugos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paskelbė ir ką vakar patvirtino savo pasisakyme Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Tai reiškia, kad mūsų su kancleriu pasirašytas komunikatas galioja, jis yra įgyvendinamas ir jis bus įgyvendintas iki galo. Dabar mums reikia suskubti daryti savo darbus“, – sakė G. Nausėda.
B. Pistorius antradienį Vilniuje pranešė, kad Berlynas iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
