Liepos pirmosiomis dienomis Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registravo UAB „Elkada“ iš Panevėžio pranešimą apie daugiau nei 30 darbuotojų grupės atleidimą iš darbo. Įmonė verčiasi viršutinių rūbų siuvimu. Jos darbuotojų dauguma – negalią dėl kurtumo turintys žmonės. Pernai „Elkada“ patyrė 114 tūkst. eurų nuostolio, ir finansiškai atsigauti šiai nuo 1991-ųjų balandžio veikiančiai bendrovei, galėjusiai pasinaudoti garantuota socialinio statuso turėtojai valstybės parama, deja, nepavyko.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbinta įmonės direktorė (jau buvusi, nes dabar, kaip ji paaiškino, su įmonės bankrotu susijusius reikalus tvarko likvidatorius) Izolda Rakauskaitė nenorėjo plačiau komentuoti susidariusios ypač neįgaliems darbuotojams jautrios ir skausmingos situacijos. Tik trumpai pasakė: „Pirmiausia buvo kovidas, – dirbti negalėjome, pajamų negavome. Po to taip ir neatsigavome. Ir socialinės įmonės statuso netekome, tai irgi neigiamai atsiliepė mūsų įmonės gyvavimui…“
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, viešai pateikusi UT veiklos praėjusiais metais ataskaitą, pabrėžė, jog 2022 metai buvo ir didelių pokyčių darbo rinkoje metai. Pirmiausia ji paminėjo reformą, susijusią su negalią turinčių žmonių įsitraukimu į atvirą darbo rinką.
„Apie tai buvo kalbama daug metų, tačiau padaryta tik pernai. Socialinės įmonės savo vaidmenį jau yra atlikusios, o jų veikla – jau praradusi prasmę. Vis dažniau neįgaliųjų sąskaita buvo siekiama sumažinti veiklos kaštus, turėti paprastintas, lengvatines sąlygas dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir panašiai. Tai tik dar labiau skatino neįgaliųjų atskirtį.
2023-ieji bus virsmo metai, o permainų šioje srityje pasekmes pamatysime dar ne šiais, bet jau kitais metais arba galbūt dar vėliau, kai bus pasikeitusios principinės rinkos dalyvių nuostatos. Tai, kad neliko atskirtos darbo rinkos, yra didžiulis ir svarbus žingsnis į priekį. Mūsų laukia dveji nuostatų metai: kviesime negalią turinčius žmones labiau pasitikėti įstaiga. Permainos jiems sukurs naujas galimybes, kitokias paslaugas ir požiūrį. Kartu su socialiniais partneriais, gerai žinančiais jų poreikius, kviesime visus tuo pasinaudoti“, – gražią perspektyvą norintiems dirbti neįgaliesiems žada UT vadovė.
Taigi, darbo ieškančiųjų gretas papildys ir keliasdešimt negalią turinčių siuvėjų iš „Elkados“. Buvusi bendrovės direktorė I. Rakauskaitė tiki, kad kvalifikuotos, gerų darbo įgūdžių įgijusios siuvėjos netruks susirasti naujas darbovietes. Kadangi šios rinkoje paklausios profesijos atstovų Lietuvoje trūksta daugeliui drabužius siuvančių įmonių.
„Elkados“ pranešimas apie darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje šį mėnesį minimas vienintelis tokia tematika. Apžvelgiant bendrą situaciją darbo rinkoje, nurodyta, kad registruotas nedarbas visoje šalyje birželį (UT duomenimis) sumažėjo penktadaliu procento ir liepos pradžioje siekė 8,1 proc. visų darbingų Lietuvos gyventojų.
Darbdaviai UT sistemoje birželį registravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų, – šiek tiek mažiau nei gegužę. Tačiau norintiems įsidarbinti darbdavių siūlomas vidutinis bruto atlyginimas birželį buvo 2,4 proc. didesnis nei paskutinį pavasario mėnesį.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos birželį šalyje buvo suteiktos 16,8 tūkst. asmenų, dar 8,7 tūkst. darbo ieškojusiųjų pradėjo veiklas pagal verslo liudijimą. Pastarasis rodiklis vos kiek daugiau nei procentu yra mažesnis nei fiksuotas gegužės mėnesį.
Liepos 1-ąją UT sąrašuose iš viso buvo 143,7 tūkst. bedarbio statusą turinčių Lietuvos gyventojų (0,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį bei 4,9 proc. mažiau nei 2022-ųjų liepai prasidedant. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių nedarbo lygmuo praėjusį mėnesį sumažėjo 49-iose. Tarp jų yra ir dalis Kauno apskrities savivaldybių.
Birželį šioje apskrityje UT padalinių specialistai registravo 5410 darbo ieškančiųjų, ir liepai prasidedant, Užimtumo tarnybos registre jų iš viso buvo 40 181. Registruotas nedarbas Kauno apskrityje praėjusį mėnesį sumažėjo vos 0,1 proc.( liepos 1-ąją buvo 8,9 proc., skaičiuojant nuo visų darbingo amžiaus gyventojų).
Kauno mieste šis rodiklis irgi sumažėjo tokia pačia procentine dalimi (nuo 9,2 proc. birželio 1-ąją iki 9,1 proc. mėnesio gale), vidutinišką nedarbo lygmenį apskrities savivaldybėse viršydamas 0,2 proc.
Gerokai daugiau nei kitos savivaldybės darbdavių turinčiame Kaune nuo metų pradžios įdarbinta 11 890 buvusių Užimtumo tarnybos klientų. Tačiau liepos 1-ąją UT sąrašuose buvo 20 544 darbo ieškančių kauniečių pavardės (2941 žmogus registravosi birželį).
Kauno rajono savivaldybėje nedarbo lygmuo žemesnis (siekia 8,8 proc.) nei kaimyninėje, daugiau darbų galinčio pasiūlyti didžiausio apskrities miesto savivaldybėje. Birželio gale UT buvo registravusi iš viso 6616 darbo ieškančių Kauno rajono gyventojų. Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį įdarbinti 3269 žiedu Kauno miestą juosiančios savivaldybės gyventojai.
