Liepos 1-ąją Lietuvoje įsigaliojęs smurto orderis per pirmąją savaitę išduotas 367 asmenims. Kaip pranešė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, pranešimų dėl galimo smurto aplinkoje buvo gauta daugiau, tačiau ne visi jie pasitvirtino.
Pasak policijos atstovų, vien per pirmas dvi liepos paras policija gavo 353 pranešimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Iš jų 91 atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas arba medžiagos patikslinimo procedūra, praneša policija.
Kitais 262 galimo smurto atvejais pirmąjį liepos savaitgalį policija individualiai vertino situaciją ir paskyrė 147 orderius, įpareigojančius potencialų smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos ir neieškoti ryšio su smurto riziką patiriančiu asmeniu.
Pasak PD Viešosios policijos valdybos viršininko Mindaugo Akelaičio, labai svarbu, kad smurto riziką patiriantys asmenys realios pagalbos sulaukia čia ir dabar. Anot jo, tai ženkliai mažina riziką, kad jie ateityje taps nusikaltimų aukomis.
Už šiuos nusižengimus taip pat galės būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Taip pat įstatyme numatyta, kad už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą asmenims galios nustatyta administracinė atsakomybė. Už tai bus baudžiama nuo 80 iki 320 eurų, pakartotinai nusižengus – nuo 300 iki 780 eurų.
Naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Seimo buvo priimtas pernai. Dar vienas parlamente nuolat siūlomas įrankis kovai su smurtu prieš moteris – Stambulo konvencija. Vis dėlto, dokumento ratifikuoti Lietuvai vis dar nepavyko.
Tiesa, pastarojoje Seimo pavasario sesijoje parlamentas pritarė Seimo vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kartu su valdančiosios koalicijos atstovais ir socialdemokratais inicijuotam parlamento kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Kaip teigė Seimo posėdžio metu iniciatyvą pristačiusi V. Čmilytė-Nielsen, jos ir kreipimosi į KT iniciatorių manymu, tik KT gali aiškiai ir nešališkai atsakyti, kokie yra konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo tikslai ir tikrasis turinys.
Vis dėlto, kai kurie politikai tikina, kad šiuo metu Lietuva turi pakankamai teisinių įrankių kovoti sus smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos priešininkų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas, o kiti konvencijoje esantys dalykai, jų teigimu, Lietuvai neaktualūs.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliančiam asmeniui neleidžiama lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
