Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, yra 425, bet iš jų tik 13 yra pasinaudoję šia galimybe. Tai reiškia, jog kai kurie donorai išvis pamiršta kreiptis dėl valstybinės pensijos, kuri senatvėje galėtų būti antroji, rašoma NKC internetinėje svetainėje.
Šiuo metu iš viso yra 74 kraujo donorai, kurie jau gauna 136,58 Eur siekiančią valstybinę pensiją, o tai yra 21 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Ekspertai primena, kad kraujo donorai, neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, gali pretenduoti į antrojo laipsnio valstybines pensijas ir sulaukę senatvės gauti dvejas pensijas. Kreiptis dėl šios pensijos ir susitvarkyti reikiamus dokumentus galima jau dabar, nelaukiant pensinio amžiaus.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, yra nemažai atvejų, kai valstybinės pensijos daliai donorų nėra skiriamos, nes jie tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o reikiamus dokumentus susitvarkyti dabar, nelaukdami senatvės. Tai reiškia, kad sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas. Deja, kai kurie donorai net ir turėdami galimybę, kai jau yra neatlygintinai davę kraujo 40 kartų, apie tai pamiršta“, – sako D. Gutauskas.
Būtent todėl, pasak NKC vadovo, skatiname kraujo donorus, net jei jiems šiuo metu nėra pensinio amžiaus, o pavyzdžiui, yra 40 ar 45 metai, kreiptis į NKC, kur atsakingi specialistai padės paruošti reikiamus dokumentus, kuriuos sulaukus pensinio amžiaus liks tik pateikti atsakingoms institucijoms, norint gauti užsitarnautą antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
„Donorui skirta valstybinė pensija yra tarsi simbolinė valstybės padėka už nuolatinį, ilgametį kraujo aukojimą bei milžinišką pagalbą gelbstint kitų žmonių gyvybes. Tad svarbu nepamiršti susitvarkyti reikiamus dokumentus, kai jau galima į ją pretenduoti, o sulaukus pensinio amžiaus dėl to nebesukti galvos. Tikimės, kad tai paskatins dar daugiau gyventojų tapti kraujo donorais ir papildyti augančias jų gretas“, – sako D. Gutauskas.
Primenama, kad pernai vasarą antrojo laipsnio valstybinė pensija, pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, pakilo nuo 118,7 Eur iki 136,58 Eur.
Skaičiuojama, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 20 041, atliktų donacijų – 17 353, o surinkta daugiau nei 7500 tūkst. litrų kraujo. Kai tuo tarpu 2022 m. pirmąjį ketvirtį atėjusių donorų buvo 18 033, atliktų donacijų – 15 749, o surinkta kraujo – virš 7000 litrų.
Neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga nuo 2020-ųjų. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai buvo didžiausias kraujo donorų neatlygintinai dovanotas kraujo kiekis nuo 2020 metų
NKC primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes. Na, o duodant kraują būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, nes jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui didelė tikimybė užsikrėsti.
Aukoti kraujo galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.
