Kauno mero V. Matijošaičio prašo V. Šustauskui suteikti išskirtinę amžino poilsio vietą – Kas vyksta Kaune

Kauno mero V. Matijošaičio prašo V. Šustauskui suteikti išskirtinę amžino poilsio vietą

Anapilin iškeliavus buvusiam Kauno merui Vytautui Šustauskui, jo bendražygiai kreipėsi į Kauno savivaldybę, jog jam būtų paskirta amžino poilsio vieta Petrašiūnų kapinių panteone, kur laidojamos žymios asmenybės.

„Mirė Kauno miesto gyventojas, buvęs Lietuvos Respublikos seimo narys, Kauno miesto meras, ilgametis Lietuvos Laisvės Sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas (1945. 03. 19 d.).

Lietuvos visuomenės vardu prašome miesto savivaldybės, pagerbiant šio žmogaus nuopelnus Lietuvai ir miestui, išskirti jo amžino poilsio vietą Kauno miesto Petrašiūnų kapinių Panteone“, – rašoma viešame kreipimesi į miesto merą Visvaldą Matijošaitį.

Prašymą pasirašė buvęs prezidentas Rolandas Paksas, LLS bendražygiai, Lietuvos ir Kauno visuomenininkai, Lietuvos visuomenės tarybos nariai, Lietuvos liaudies partijos nariai ir partija jaunoji Lietuva.

Vis dėlto, V. Šustauskas neatguls šalia žymiausių Kauno ir Lietuvos šviesulių. Kauno savivaldybė „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad velionis bus laidojamas Kražių kapinėse Kelmės rajone.

Apie buvusio mero mirtį vakar socialiniuose tinkluose paskelbė Antanas Kandrotas-Celofanas, informaciją patvirtino savivaldybė.

Kaip nurodo BNS, V. Šustauskas 1964 m. baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą ir įgijo techniko – technologo specialybę. 1968–1969 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete, 1970–1971 m. mokėsi Klaipėdos jūreivystės mokykloje. 2005 m. baigė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetą.

1967 m. plaukiojo žvejybos traleriais, Lietuvos okeaninio laivyno bazės jūreivis. 1968–1972 m. Klaipėdos gamyklos „Progresas“ mechanikas, 1972–1989 m. Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimų instituto inžinierius, inžinierius technologas, Kauno metalo dirbinių gamyklos cecho viršininkas, Kauno radijo gamyklos Radijo eksperimentinio konstravimo biuro inžinierius technologas.

Aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991 m. sausio dienomis. Nuo 1991 m. kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises. Gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius. 1990 m. spalio 5 d. prisidėjo prie Kryžkalnio memorialo sprogdinimo. 1997 m. rugsėjo 7-10 d. organizavo „Ubagų žygį“.

1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2000 m. balandžio 13 d. iki 2000 m. spalio 30 d. Kauno miesto savivaldybės meras. 2000–2004 m. Seimo narys. 2002 m. išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, bet mandato atsisakė.

1989–1992 m. Lietuvos laisvės lygos Kauno skyriaus vadovas. 1992 m. įkūrė visuomeninį politinį judėjimą Lietuvos laisvės sąjungą (LLS), kuri 1994 m. tapo politine organizacija, LLS pirmininkas.

Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje neužėmė, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA