Kauno miesto politikams parengtas svarstyti su saulės jėgainių įrengimu susijusio naujo sprendimo projektas. Nes numatoma pakeisti prieš du metus (2021 m. liepos 20 d.) ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos priimtą sprendimą „Dėl žemės sklypų, reikalingų elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių Kaune formavimo“.
Atlaisvins nemažą teritoriją, o kas toliau?
Pakeitus dokumentą, kuris per porą metų neįgavo „tolesnės eigos“ ir patvirtinus naują miesto savivaldybės tarybos sprendimą, vietoj anksčiau suplanuotos Petrašiūnuose apie 6,5 ha teritorijos (Energetikų gatvėje) saulės elektrinėms įrengti bus paskirta keliskart mažesnė, – 1,31 ha – Jėgainės gatvėje.
Pastarojoje žadama suformuoti žemės sklypą, anot projekto rengėjų iš miesto savivaldybės administracijos, reikalingą įrengti saulės elektrines, kurių pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektros energija būtų naudojama Kauno miesto centralizuotam šildymui organizuoti.
Tad kauniečių išrinktieji šį mėnesį vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje turėtų pritarti žemės sklypo (prie Jėgainės g. 12D) formavimui. Todėl 2021-ųjų vasarą „rezervuotas“ 6,5 ha žemės sklypas (teritorijoje prie Energetikų g. 40, 42, 44, 46, 50 bei 60 pastatų), kur anksčiau buvo suplanuota įrengti saulės jėgaines, atsilaisvins „kitoms savivaldybės reikmėms“.
Kokioms konkrečiai, – savivaldybės administracija neviešina. Nors sprendimo projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte ir kalbama apie „išanalizuotą atsiradusią būtinybę“ panaudoti savivaldybės funkcijoms apie 6,5 ha žemės sklypą.
Elektra čia pinga, čia brangsta
Sprendimo projektą Kauno miesto savivaldybės administracija, pasak jos, inicijavo, atsižvelgdama į tai, kad šiais metais rinkoje stabilizavosi elektros energijos biržos kaina ir normalizavosi elektros rinka. Bet… Portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, pastarosiomis savaitėmis rinkoje elektros kaina pakilo daugiau nei penktadaliu. Ir energetikai neprognozuoja, kad ties tuo bus sustota.
O projekto rengėjai iš Kauno savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus taip aiškina (cituojame): „Dėl šiais metais rinkoje stabilizavusios elektros energijos biržos kainos ir normalizavusios elektros rinkos bei valstybinių projektų vystymosi perspektyvų, atsirandant atsinaujinančių energijos išteklių parkams, kuriuose ketina dalyvauti ir savivaldybės, taip pat išanalizavus AB „Energijos skirstymo operatorius“ turimų laisvų elektros energijos galių žemėlapį naujiems gaminantiems vartotojams prijungti ir atsižvelgiant į atsiradusį poreikį Žemės sklypą panaudoti kitoms savivaldybės funkcijoms vykdyti bei įvertinus visas numatomas perspektyvas, siūlome palikti apie 1,31 ha žemės sklypą, esantį teritorijoje prie žemės sklypo Jėgainės g. 12D, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 5 d. įsakymu (…) buvo suformuotas teritorijoje prie žemės sklypo (…) saulės elektrinių įrengimui, kurių pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energija būtų naudojama Kauno miesto centralizuotam šildymui organizuoti“.
Tikėtini pozityvūs rezultatai – galimybė miesto savivaldybės įsteigtai, dalį Kauno miesto bei Jurbarko ir Kauno rajono gyventojų aptarnaujančiai bendrovei „Kauno energija“ sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Kauno mieste, ir taip pagerinti vartotojų ekonominę padėtį.
Tuo pačiu neabejojama, kad Kauno miesto savivaldybė svariai prisidės prie Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metams. O jame teigiama, kad Lietuva iki 2030-ųjų numato pasiekti 45 proc. AEI galutiniame energijos suvartojime (45 proc. elektros ir 90 proc. energijos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bus pagamina iš atsinaujinančių energijos išteklių).
Pozityvi ir galimybė Kauno valdžiai panaudoti kitiems tikslams nemažą žemės gabalą?
Tie, kas inicijavo bei rengė su saulės energetikos plėtra Kaune (tiksliau, su tam skirto, anksčiau planuoto didesnio sklypo pakeitimu į kelis kartus mažesnį) susijusį naują miesto politikų sprendimą, paaiškino, jog „išankstinis korupcijos pasireiškimo rizikos teikiamame sprendimo projekte kiekybinis vertinimas nebuvo atliktas.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas atliktas, taikant konkurencijos tarybos parengtas „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires“. Siūlomo sprendimo projekto poveikis konkurencijos ribojimui nenumatomas“.
O juk mes žinom, kad Kauno „kunigaikštystėje“ viskas – čiki-čiki, be jokios korupcijos. Na, gal vienas toks žurnalistų privengiantis veikėjas ją buvo pamėgęs (bet kol kas teisme tai neįrodyta), bet juk seniai tas Kauno valdžios atstovas nuo savivaldos izoliuotas.
Tačiau kodėl dabar, nors to veikėjo savivaldoje jau nėra, taip sudėtinga žurnalistui sužinoti, kas bus statoma, kuriama valstybei priklausančios žemės Energetikų gatvėje laisvoje teritorijoje? Kad tai nebus parkas, galima patikėti, žinant, jog ne taip toli nuo jos žaliuoja Pažaislio miškas, tyvuliuoja Kauno marios. Kad ne kotedžai, irgi galima nujausti.
Nors, kas žino, visaip gali nutikti, jeigu tik atsiras, kam per ketvirtą dešimtmetį skaičiuojančios atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį dar liko atkurti nuosavybės teises į bolševikų nušalintą žemę? Su išankstine sąlyga, kad savininkas parduos ją padėjusiam atgauti? Juk Kaune (tikiu, ir kitur) ne vienas toks atvejis buvo, o kiek dar jų bus, kol prie valdžios „prieinantys“ pirkėjai pasisotins? Nes juk nuo jų malonės priklauso, ar atgausi konkretų sklypą, ar tik menką kompensaciją už jį…
Bet pakartosiu: Kaune nėra nei korupcijos, nei pykčio, ar ne taip?
Kad spėlionėmis tekstas nesibaigtų…
… mėginu sužinoti, kam konkrečiai bus panaudojamas nemažas žemės plotas miesto pakraštyje, Petrašiūnuose. Skambinu tarnybiniais Kauno savivaldos rūmuose dirbančiųjų telefonais. Vienas mero pavaduotojas neatsako, kitas atsiunčia žinutę, jog yra komandiruotėje, užsienyje. Kai politikai užimti, – pereiname prie savivaldybės administracijos.
Juk tai ji, pagal politikų sumanymus (norus, pageidavimus?) rengia daugumą tarybos sprendimų projektų. Bet ne taip paprasta Kaune sužinoti „karines“ savivaldos paslaptis. O ypač susijusias su laisvos žemės panaudojimo perspektyvomis.
Juk daug kartų per keliasdešimt metų esame girdėję „laisvos valstybinės žemės Kaune jau nebeliko“, tad šiuo konkrečiu, 6,5 ha sklypo panaudojimo nei vizijos, nei projektavimo detalių niekas neskuba viešinti. Vieno skyriaus vedėjas man pasiūlo suformuluoti klausimus raštu ir laukti atsakymo, „nes viską reikia suderinti“, o kito – pažada išsiaiškinti viską pats ir paskambinęs pranešti.
Kol laukiu (kad tuščiai valandos nebėgtų), naršau internetą. Paieškoje įvedusi Energetikų g. 50, Kaunas, randu UAB „Citify“ pranešimą apie minimu adresu statomą naują namą. Sandėlį. Skambinu šios įmonės, pasak rekvizitai.vz.lt, Vilniuje veikiančios 4,5 metų, telefonu.
„Mes nesame statytojai, mūsų veiklos pobūdis visai kitoks, – renkame informaciją iš visų prieinamų šaltinių ir ją skelbiame, kad besidomintys galėtų daugiau sužinoti, kas įvairiose Lietuvos vietovėse yra statoma. Viešiname informaciją apie statybas, – vykstančiais ir planuojamas.
Mes nežinome, ką Kauno savivaldybė numato daryti Energetikų gatvėje. Tačiau konkrečiu Energetikų g. 50 adresu veikia UAB „KD invest“. Statinio, kurį ši bendrovė stato, projekto autorius – architektas L. Venslovas ir partneriai“, – paaiškino „Citify“ vadovas Linas Šukys.
Išsiaiškinu, kad namas bei sklypas, kuriame jis stovi (Energetikų g. 50), telefonu kalbinto bendrovės „KD invest“ Edmundo Margelio teigimu, įmonės įsigytas pandemijos metais.
„Pirkau pastatą iš savivaldybės. Patalpas nuomojame, tvarkomės, dirbame, statomės“, – taip trumpai kalbėjo verslininkas.
Savivaldybė, anot jo, kaimynų, privataus verslo atstovų, nėra supažindinusi su planais, ką darys teritorijoje, kuri neprivatizuota.
„Prie mūsų įmonės sklypo yra siauras rėžis žemės, kuri priklauso valstybei. Gal savivaldybė ją panaudos pravažiavimo keliui, gal kaip nors kitaip, – apie tai informacijos neturime. Gal jūs padėsite ką nors sužinoti?“ – sakė E. Margelis. O išgirdęs žurnalistės atsiprašymą už sutrukdymą bei palinkėjimą sėkmės, dar pridūrė: „ačiū jums, kad dirbate“…
Taigi, dirbame toliau
Netrukus internetas padeda išsiaiškinti, kad kitu Kauno miesto tarybos būsimo sprendimo projekte minimu šios gatvės adresu (Energetikų g. 60) veikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojama didelių gabaritų ir pavojingų atliekų aikštelė. Ji, beje, minima (2020.04.23) savivaldybės internetiniame puslapyje kaunas.lt, drauge su Kauno mieste atnaujintomis dar keliomis panašiomis aikštelėmis.
Tik tame pačiame kaunas.lt pateikti kauniečiams teritorijos Energetikų gatvėje „perspektyvą“ niekas nemato reikalo? Taigi, vėl spėlionės… Gal stambios ir pavojingos atliekos iš tos vietos bus iškeldintos, kad ateityje netrukdytų savivaldybei „vykdyti kitas funkcijas“, kas žino? O gal visai tiks prie šios bei kitų minimos gatvės teritorijų savivaldybės suformuotą sklypą įrengti kaip ekstremalams skirtą teritoriją? Ir tuomet turės Kaunas dar vieną didelį sporto objektą, kurių pastaraisiais metais stato kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, mokyklų..?
Bet pagaliau po kelerių valandų laukimo savo telefone išgirstu savivaldybės atstovo, administracijos skyriaus vedėjo Arnoldo Bukelio perduotą administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero trumpą paaiškinimą: svarstomos bent kelios 6,5 ha teritorijos panaudojimo galimybės. Joje tikrai nebus statomi kotedžai ar įrenginėjama poilsiui, rekreacijai skirta infrastruktūra. Greičiausiai ta teritorija bus naudojama reikmėms, susijusioms su Kauno miesto tvarkymu.
Ar į Petrašiūnus, į Energetikų gatvę iš brangaus Žaliakalnio bus iškeldinta pagrindinė tvarkytoja – miesto savivaldybei priklausanti bendrovė „Kauno švara“, – nepatikslinta…
