Karštą vasaros dieną gaivios vėsos kupinoje salėje skambės nuostabi muzika, – Kauno miesto simfoninio orkestro (vyriausiasis dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas) koncertas „Vasarvidžio nakties sapnas“ vyks sekmadienio popietę Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Diriguos visame pasaulyje žinoma kompozitorė, dirigentė ir pianistė Lera Auerbach (Jungtinės Amerikos Valstijos), šiam koncertui parinkusi ypatingą programą, supažindinančią su skirtingais kompozitoriais, laikotarpiais bei žanrais. Klasikinės muzikos pažinimo labirintais klausytojus ves muzikologas Viktoras Gerulaitis, tarsi magas gebantis prikaustyti ir pakerėti bet kokio amžiaus publiką.
Pažymėtina, kad simfoninę siuitą „Vasarvidžio nakties sapnas“ Felix Mendelssonas Bartholdy parašė būdamas 17 metų, susižavėjęs V. Šekspyro komedijos pasakiška fantastika. O siuitos autoriaus amžininkus sužavėjo jauno kompozitoriaus muzikos naujumas ir orkestrinių spalvų blizgesys.
Muzikoje kompozitorius atspindi elfų – pasakų miškų gyventojų, gerųjų gamtos dvasių – pasaulį. Jis vaizduojamas paslaptingu styginių šlamesiu, kurį keičia kontrastingas vestuvių džiugesys, lyrinė meilės tema, šokis… Siuitos antroje dalyje skambantis garsusis „Vestuvių maršas“ – tai tarsi šviesos blyksnis romantiškoje nakties pasakoje…
Koncerte Kauno filharmonijoje sekmadienį skambėsianti norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego siuita „Peras Giuntas“ – dar vienas puikus pasirinkimas pradedančiajam klasikinės muzikos klausytojui. 1874-aisiais E. Grygas gavęs rašytojo Henriko Ibseno laišką su pasiūlymu parašyti muziką dramai „Peras Giuntas“, mielai sutiko ir su įkarščiu ėmėsi darbo. Griego sukurta muzika puikiai atspindėjo dramatiškus, vaizdingus istorijos elementus bei sulaukė didžiulės sėkmės, – šiandien ji netgi populiaresnė už pačią H. Ibseno dramą.
Siuita „Peras Giuntas“ – ryški, jausminga muzikinė kelionė, kuri klausytojams atgaivina spektaklio veikėjus ir scenas. Šis kūrinys – tai puikus būdas atrasti klasikinės muzikos išraiškingą galią, įsijaučiant į jos perteikiamą turtingą pasakojimą.
Muzikine ikona seniai tapęs Maurice Ravelio „Bolero“ – unikali ir jausminga kompozicija, galinti sužavėti tiek patyrusius klausytojus, tiek pradedančiuosius. Ji sukasi apie vieną melodinę temą, kuri kartojasi ir varijuoja visame kūrinyje. Šios kompozicijos klausymas gali būti jaudinanti, įtraukianti kelionė į Ravelio muzikinį pasaulį, siūlanti kitokį požiūrį į klasikinę muziką ir jos gebėjimą sukurti įtampą bei dramą per pasikartojančius motyvus.
„Koncerte atliksime ir kompozitoriaus Alfredo Schnittke sukurtą muziką. Beje, šis kompozitorius 1991-aisiais, tuoj po sausio 13-osios apie šį istorinį Lietuvos kovos už laisvę įvykį sukūrė Sausio 13-ajai dedikuotą kūrinį. Jį atliko Lietuvos kamerinis orkestras, kurio muzikantas aš tada buvau“, – šią savaitę kalbėdamas su portalu „Kas vyksta Kaune“, prisiminė Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas A. Treikauskas.
Koncerte „Vasarvidžio nakties sapnas“ skambės kitas A. Schnittke kūrinys „Klounai ir vaikai“, – žaismingas ir įnoringas, atspindintis kompozitoriaus pomėgį tyrinėti skirtingus muzikos stilius bei žanrus. Siuitoje, kurią sudaro septynios dalys, dera neoklasicizmo, liaudies muzikos ir avangardo technikos elementai. Kiekviena iš siuitos dalių – savito charakterio, jų įtaigūs pavadinimai („Maršas“, „Choralas“, „Polka“, „Valsas“, „Pantomima“ bei kiti) rodo išraiškingas savybes.
„Kompozitorius naudoja įvairius ritmus, spalvingas orkestruotes ir netikėtus harmonijos posūkius, sukurdamas muzikinio humoro bei išdaigos jausmą. „Klounai ir vaikai“ – puikus A. Schnittke kompozicinio stiliaus pavyzdys, pasižymintis gebėjimu sugretinti kontrastingus elementus. Tai – kūrinys, galintis ir pralinksminti, ir mesti iššūkį klausytojui, šiuolaikinėje klasikinėje muzikoje demonstruojantis išskirtinį A. Schnittke stilių.
Mes tikime, kad valandos trukmės koncerto „Vasarvidžio nakties sapnas“ programa neabejotinai patiks tiek prisiekusiems klasikos gerbėjams, tiek norintiems atrasti šios muzikos grožį“, – sakė orkestro vadovas.
