Birželio 6 d. į viešą paskaitą Kaune, pavadintą „Kur dingo patinai?“, pakvietė lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja prof. Birutė Galdikas. Vytauto Didžiojo universitete į susitikimą susirinko pilna auditorija.
Mokslininkė šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistė, knygų apie nykstančią orangutanų rūšį autorė B. Galdikas šiuos gyvūnus tyrinėja jau daugiau nei 50 metų ir turi svarbią žinią: patinai kažkur dingo.
Patinai iškeliavo
Mokslininkė prof. B. Galdikas 1971 m. Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Daugiau kaip 50 metų ji stebi vieną populiaciją. Neseniai ji tarptautiniame žurnale publikavo straipsnį apie dingusius orangutanų patinus ir analizę, kodėl tai vyksta. „Turim problemą: jie dingo. Kur? Mes nežinom“, – komentavo mokslininkė.
Kodėl taip nutiko? Ji vardino galimas priežastis: Indonezijoje daugėja palmių aliejaus plantacijų, nelegalaus medžių kirtimo, vyksta prekyba orangutanų jaunikliais, brakonieriavimas, daug įtakos turi klimato kaita.
Prasitarta ir apie rūšies išnykimą, tačiau įvardinta, kad tai tęstinis procesas. „Rūšys neišnyksta staiga. Laiku pastebėjimus nykimo simptomus, procesą galima sustabdyti. Pirmi moksliniai darbai šia tema pasirodė tik mažiau nei prieš metus. Šiai temai aš paskyriau visą savo gyvenimą – siekiu išsaugoti nuo išnykimo laukinius orangutanus Borneo saloje“, – teigė prof. B. Galdikas.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad žmogaus DNR yra 97 proc. analogiška orangutanų, t.y., genetiškai su šiais gyvūnais mes esame labai artimi. „Jie daug labiau susiję su žmogaus protėviais, nei mes su savo protėviais. Orangutanų genetika taip dramatiškai nepakito per milijonus metų, o žmonija evoliucionavo totaliai“, – aiškino prof. B. Galdikas.
Stengiasi išsaugoti
Ji akcentavo, kad didžiausią grėsmę orangutanams kelia palmių aliejaus plantacijos. Jas įrenginėjant naikinamos gyvūnų gyvenamosios vietos, užkertamas kelias orangutanų patinams migruoti. Šiuo metu stengiamasi sukurti koridorius patinų migracijai.
B. Galdikas su vietiniais gyventojais vykdo įvairias iniciatyvas orangutanams išsaugoti.
„Labai džiaugiamės, kad Indonezijos valdžia mums padeda išpirkinėti žemes – jau esame išpirkę 6 tūkstančius hektarų. Per paskutinius šešerius metus kartu su aštuonių vietinių gyventojų komanda esame pasodinę 800 tūkstančių vietinių medžių. Tikimės, kad iki kitų metų iš viso būsime pasodinę milijoną medžių. Vykdome edukacinę programą, kurioje jau sudalyvavo 70 tūkstančių vietinių vaikų. Taip pat, kartu su mobiliomis policijos brigadomis patruliuojame užkertant kelią brakonieriams“, – teigė prof. B. Galdikas.
Paskaitos metu išskirtos lyčių ypatybės: orangutanų patinai yra keliauninkai, neužsibūnantys vienoje vietoje ir sugrįžtantys į tą pačią vietą tik po 7-8 metų. Tuo tarpu patelės yra sėslios, dažniausiai liekančios teritorijoje, kur gimė ir augo.
Pažymėta, kad patelės jauniklio gali susilaukti tik kas maždaug 8 metus, per gyvenimą jos susilaukia 3-4 jauniklių. Išgyventi gali iki maždaug 55-60 metų.
Didžiuojasi lietuviška kilme ir baltų kultūra
Vokietijoje gimusi gamtosaugininkė prof. B. Galdikas susitikimo metu pasidžiaugė savo kilme: „Mano tėvai lietuviai, man artima baltų kultūra, tamprus ryšys su gamta. Didžiuojuosi lietuviškomis šaknimis, tą labai vertinu. Menu, kaip Los Andžele tėtis išeidavo pro duris, ištiesdavo ranką ir laukiniai paukščiai sutūpdavo jam ant delno lesti duonos trupinių. Besilankydama Lietuvoje ji skatino akyviau saugoti Lietuvos sengires, prie to prisidedant kiekvienam.
Indonezijos valdžia B. Galdikas yra įvertinusi už gamtosaugininkės nuopelnus. 1997 m. jai įteiktas Indonezijos apdovanojimas „Žemės herojus“ – aukščiausias šalies įvertinimas už išskirtinį darbą gamtos apsaugos srityje. B. Galdikas tapo vienintele ne indoneziete ir viena pirmųjų moterų, gavusių šį apdovanojimą. Jai taip pat įteikta Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis. Ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Profesorė vadovauja Tarptautiniam orangutanų globos fondui, veikiančiam JAV, Australijoje, Indonezijoje, Didžiojoje Britanijoje, o šiuo metu jis steigiamas ir Lietuvoje.
Mokslininkės darbai aprašyti šešiose knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Įdomu, kad ir ji pati ketina parašyti knygą – apie Vytautą Didįjį. Besilankydama Lietuvoje tam renka medžiagą, susitinka su istorikais.
2010 m. VDU prof. B. Galdikas suteikė garbės daktaro vardą. Tų pačių metų liepos 6-ąją prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorę apdovanojo Lietuvos valstybės Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. 2023 m. birželio 6 d. jai įteiktas jubiliejinis VDU šimtmečio medalis, įsteigtas minint Lietuvos universiteto įkūrimo metines.