Lietuvos oro uostų duomenimis, keleivių srautai Kauno oro uoste jau beveik metus lenkia tiek prognozes, tiek prieš pandemiją fiksuotus rezultatus. Numatoma, kad Kauno oro uostas per 2023 m. aptarnaus daugiau nei 1,3 mln. keleivių, o tokie skaičiai viršija dabartinius pajėgumus. Todėl oro uosto valdytojai pradeda keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros projektus – darbus užbaigti planuojama 2025 m.
Būsimus pokyčius LR susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Lietuvos oro uostų atstovai penktadienį pristatė ant Kauno oro uosto administracijos pastato stogo. Vėjas garbingų svečių nenupūtė, o iš Karmėlavos su vėjeliu jau greit galės kilti kur kas daugiau keleivinių lėktuvų, gerų naujienų yra ir krovinių vežėjams, orlaivių aptarnavimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
Piko metu braška per siūles
Kaip žurnalistams paskelbė M. Skuodis, Kauno oro uosto keleivių terminalo ir perono plėtra 2025 m. simbolizuos esminį lūžį visų oro uostų sistemoje, nes tais metais Lietuvos oro uostai bus pasiruošę aptarnauti dvigubai didesnį keleivių skaičių nei dabar – virš 10 mln.
Kauno oro uosto pajėgumai didės nuo 1 iki 2 mln., Vilniaus oro uostas su jau kylančio naujo terminalo statybų pabaiga – iki 8 mln. keleivių per metus. Palangos terminaliniai pajėgumai yra apie pusė milijono keleivių, tad išvis 2025 m. šalies oro uostai galės aptarnauti daugiau nei 10 mln. keleivių.
„Kodėl to reikia, priežastis akivaizdi. Tie, kas yra keliavę Kaune, tam tikru metu gali pamatyti, kad oro uostas braška per siūles. Iš vienos pusės, tai sukuria oro uostams didelių iššūkių, kita vertus, galima pasidžiaugti, nes Kauno oro uostas yra vienas sparčiausiai atsigaunančių oro uostų visame regione.
Tiesą pasakius, jau nuo praeitų metų pavasario aptarnautų keleivių skaičius yra didesnis nei turėjome prieš pandemiją. Tai yra nepaprastai geras rezultatas. Kitas dalykas, Kauno oro uostas išskirtinis tuo, kad tai yra mūsų NATO partnerių logistikos bazė. Su perono plėtra orlaivių parkavimo vietų skaičius išaugs 50 proc.“ – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad kyla ir du nauji „Ryanair“ kompanijos angarai, šiandien Kauno oro uostas yra vadinamasis MRO (angl. maintenance, repair, and operations) centras regione.
„Čia kompanijų yra ne viena, visas paslaugas nuo lėktuvo išrinkimo iki surinkimo ir net nudažymo galime turėti vienoje vietoje. Labai džiugu, kad verslas mato perspektyvą ir plečiasi“, – teigė M. Skuodis.
Valstybės biudžetui plėtra nekainuos
Ministerijos pozicija, kurią įvardijo M. Skuodis – kad plėtros reikia kuo greičiau. „Mes kaip akcininkas atstovaujame valstybės interesams, mūsų tikslas – kad keleivių aptarnavimo pajėgumai leistų turėti ir tam tikrą rezervą. Kartu su oro uostais ieškome finansavimo karinio mobilumo infrastruktūros plėtrai, NATO partnerių priėmimui. Šie darbai – dalis didesnio paveikslo, dirbame visiškai kartu“, – kalbėjo ministras.
Paklaustas apie finansavimą, jis patikslino, kad konkrečiai Kauno oro uosto terminalo plėtrai lėšų iš biudžeto nenumatyta, bet tai yra atsiperkantis projektas, generuojantis grąžą.
„Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai geri, tad oro uostai investuoja ten, kur generuojama grąža. Galiu pasidžiaugti, kad papildomų finansų iš valstybės biudžeto tai nereikalauja“, – valstybės įmonės pajėgumą projektą įgyvendinti savo lėšomis deklaravo M. Skuodis.
Pasiteiravus, ar po plėtros Kaune atsiras daugiau įprastų oro linijų skrydžių, susisiekimo ministras pastebėjo, kad keleiviai Lietuvoje yra labai jautrūs kainoms. O kur paklausa, ten yra ir pasiūla.
„Bet iš Kauno turime daugiau užsakomųjų skrydžių. Pats esu kiek galiu įsitraukęs į pokalbius su kompanijomis dėl tradicinių oro linijų naujų skrydžių krypčių. Manau, kad perspektyvos yra geros. Po pandemijos pigiosiomis vadinamos oro linijos atsigavo ir spurtavo greičiausiai, dėl to turime tokį rezultatą. Dabar matome tradicinių oro linijų skrydžių dažnio didėjimą ir neabejoju, kad šios kompanijos Kaune plėsis – tai rodo dideli keliautojų srautai“, – patikino M. Skuodis.
Pradedami tarptautiniai viešieji pirkimai
Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas oficialiai pranešė, kad artimiausiomis dienomis bus skelbiama rangovų paieška tiek Kauno oro uosto keleivių terminalo, tiek šiaurinio perono plėtros projektams. Užbaigusi šią plėtrą, įmonė 2025 m. tikisi pasiekti vieną iš organizacijos tikslų, apibrėžtų ilgalaikėje strategijoje – visi trys Lietuvos oro uostai galės aptarnauti 10 mln. keleivių.
„Globaliai aviacijos industrijoje oro bendrovės auga sparčiau negu oro uostai. Konkurencija vyksta ir tarp oro uostų, o plėtra būtina užtikrinti tvariam oro uostų augimui. Taip pat svarbu, kad šiuo metu Kauno oro uostas piko valandomis susiduria su operaciniais iššūkiais, kai matome, kad esamo terminalo ir perono nepakanka.
Oro uostas vienu metu yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius. Matome, tam tikromis valandomis yra poreikis organizuoti daugiau skrydžių, keleiviai tiesiog netelpa į terminalą. Norint užtikrinti paslaugų kokybę, suteikti daugiau galimybių oro linijoms vykdyti skrydžius į Kauną, būtina investuoti į terminalo plėtrą“, – paaiškino A. Stikliūnas.
Įgyvendinus projektus, terminalas galės aptarnauti 2 mln. keleivių per metus, o orlaivių parkavimo vietų skaičius padidės 50 proc., nuo 30 iki 45. Šiaurinis peronas, kaip pažymėjo A. Stikliūnas, svarbus ne vien oro uosto operacijoms, bet ir strateginiams investuotojams, kurie jau veikia Kauno oro uoste ir plečiasi. Lietuvos oro uostai siekia pritraukti naujų investuotojų, ypač kalbant apie krovinių ir orlaivių aptarnavimą – tai padaryti padės perono plėtra.
Pralaidumą didins automatika
Lietuvos oro uostų plėtros departamento vadovo Arno Dūmano teigimu, keleivių terminalo plotas padidės beveik trečdaliu, naujuoju plėtros projektu bus papildomai įrengta virš 4 tūkst. kv. m. Fokusuojamasi į technologinę pažangą, procesų automatizavimą. Šiuo metu didelių problemų esą kelia tiek Šengeno, tiek ne Šengeno erdvės keleivių patikra.
„Bus įdiegti automatiniai pasų patikros sprendimai, automatinė sprogmenų aptikimo sistema išvykimo bagažo patikroje, dvigubai padidintas bagažo juostų ilgis atvykimo sektoriuje, ženkliai didės pralaidumas aviacijos saugumo patikros zonoje, kurią keleiviai praeina su rankiniu bagažu. Atskiras bendras planas buvo darytas parduotuvių, komercinių zonų vystymui“, – vardijo A. Dūmanas.
Dabar Kauno oro uostas vienu metu gali aptarnauti keturis skrydžius. Po plėtros oro uostas turės šešis išvykimo vartus, kas piko valandomis leis aptarnauti žymiai daugiau keleivių. Skaičiuojama, kad procesas ypač pagreitės bagažo atidavimo sektoriuje, efektyviau vyks pasų patikra – tai jau pastebima automatines sistemas įdiegus Vilniuje.
„Projekto architektas tas pats, kuris projektavo dabartinį Kauno terminalą (Gintautas Natkevičius – aut. past.). Esame patenkinti projektuotojų darbu ir matome, kad iš pat pradžių terminalo išplanavimas buvo teisingai užduotas, tad dabar gan lengva terminalą plėsti nestabdant oro uosto veiklos. Naujoji dalis šliesis prie dabartinio pastato iš kairės ir dešinės, terminalo forma iš esmės liks tokia pat, tik jis bus išplėstas į abi puses“, – dėstė Lietuvos oro uostų plėtros departamento vadovas.
Žada, kad keleiviai nepatogumų nepajus
Pasak A. Stikliūno, terminalo plėtrą planuojama užbaigti 2025 m. Kol ieškomi rangovai, konkrečių sumų Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas negalėjo įvardyti, tačiau preliminariai darbai galėtų kainuoti virš 20 mln. eurų.
„Investicijos buvo suplanuotos, statybos leidimas terminalo plėtrai gautas dar prieš pandemiją. Dabar turime situaciją, kuomet oro uostas skaičiuojant nuo pernai balandžio jau viršija ikipandeminį lygį, keleivių srautai 15-20 proc. didesni nei buvo prieš pandemiją.
Strategijoje buvome numatę Kaune plėtrą pradėti užbaigę Vilniaus terminalo projektą, tačiau įvertinus aplinkybes ir situaciją rinkoje, planus paspartinome, kad Kaune galėtume aptarnauti daugiau skrydžių ir keleivių“, – kalbėjo A. Stikliūnas.
Tuo metu A. Dūmano tvirtinimu, keleiviai nepatogumų statybų metu išvengs: „Esame puikiai pasiruošę, apgalvoję visą procesą. Keleiviai darbų nepajaus, o atidarius naują terminalą, tik apsidžiaugs.“
