Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas diskutavo, kaip reikėtų keisti kanceliarinių išlaidų savivaldybių tarybų nariams kompensavimo tvarką ir aiškinosi, kodėl kai kur nesuveikė kontrolės mechanizmai – tarybų nariai piktnaudžiavo ir lėšas įsisavindavo kaip darbo užmokestį. Seimo konservatorius Audrius Petrošius piktinosi kontroliuojančių tarnybų darbu ir kaltino neveiksnumu.
Posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš pažymėjo, kad išmokų, susijusių su pareigų atlikimu, dydį nusistato pačios savivaldybių tarybos, išmokų dydžiai skirtingose savivaldybėse skiriasi kartais. Atsiskaitymo už išlaidas tvarką, kontrolės mechanizmus taip pat, pasak jos, nusimato pačios savivaldybės.
R. Juška: po žodžiais „kitos išlaidos“ – galimybės neribotai fantazijai
„Atsiskaitymo tvarkos yra labai įvairios: vienur su tais vadinamais čekiukais, kitur – be čekiukų“, – akcentavo D. Kerekeš.
Ji ragino tobulinti esamą modelį: nustatyti išmokų žirkles, įtvirtinti griežtesnę atsiskaitymo už išlaidas tvarką, nustatyti baigtinį išmokų tipų sąrašą.
„Dabar – transporto išlaidos, kas yra labai platu, savivaldybės ten labai įvairių prisirašo <…>. Atsiranda labai platus laukus, kur gali savivaldybės įvairiai suinterpretuoti“, – sakė Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė.
Su tuo sutiko komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška: „Turbūt ydingiausia tai, kad įstatyminė norma buvo „kitos išlaidos“. Po tomis „kitomis išlaidomis“ neribotos fantazijos galimybės ir atsirado. Atsiranda net reprezentacinės išlaidos, nekalbant apie eksploatacines.“
Vyriausybės atstovai, pasak D. Kerekeš, prižiūri, kad savivaldybių tvirtinami reglamentai atitiktų įstatymus. Ir, anot jos, atstovai ne kartą ragino savivaldybes reglamentus taisyti.
„Dėl tarybos nario konkrečiai išlaidų, išmokų esame net ir teismuose buvę. Yra net ir teisminės praktikos, kai būdavo baigtinis [išmokų tipų] sąrašas, pavyzdžiui, kai nebuvo reprezentacinių, buvome ir iki teismo nuėję <…>. Buvo net kelios bylos“, – pažymėjo vadovė.
„Visada buvo vykdoma nuosekli priežiūra. Tik tiek, kad Vyriausybės atstovas šioje srityje įsijungia tik tada, kai yra pateikiamas reglamento projektas ir yra priimamas reglamentas, žiūrima, ar atsižvelgia į pastabas, ar neatsižvelgė. Jeigu neatsižvelgė, tada rašom teikimus, nevykdo, einam į teismus“, – tikino D. Kerekeš.
Per metus – 4,85 mln. eurų kanceliarinių išlaidų
Į diskusiją įsijungęs Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius pateikė šiek tiek statistikos. Lietuvoje, jo teigimu, yra 1 497 savivaldybių tarybų nariai, vienam mėnesiui per visą Lietuvą skiriami 19 804 eurai kanceliarinėms ir panašioms išlaidoms. Vidurkis vienam tarybos nariui – 330,07 Eur.
Praėjusiais metais visos 60 savivaldybių Lietuvoje kanceliarinėms išlaidoms buvo nusimačiusios skirti 5 mln. 611 tūkst. eurų, panaudota – 4 mln. 850 tūkst. eurų.
Taigi, nepanaudota 761 tūkst. eurų arba 13,56 proc.
„Yra eilė savivaldybių, kur tos sumos ypatingai mažos, yra eilė, kur ypatingai didelės“, – teigė G. Radavičius.
Kai kur, pasak jo, tarybos narys kanceliarinėms išlaidoms gali išleisti 50 eurų, o kai kur – daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
1071 eurą per mėnesį gali gauti tarybos nariai Kaune. Čia, anot G. Radavičiaus, ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarka – ypatinga, o jei tiksliau, ji neatitinka įstatymų.
Daugiau šia tema
„Reglamente kaip ir egzistuoja [nuostata], kad teikiama neatsiskaitytinai, tiesiog kažkokia suvestinė be jokių apskaitos dokumentų, kas visiškai prieštarauja galiojusiam Buhalterinės apskaitos įstatymui ir dabar galiojančiam Finansinės apskaitos įstatymui“, – tikino asociacijos prezidentas.
G. Radavičius: kontrolė nesuveikė apskaitos skyriuose
Jis, svarstydamas, kodėl tarybos nariai galėjo laisvai piktnaudžiauti naudodami lėšas, teigė, kad kontrolės mechanizmai nesuveikė dar pačioje pirmoje stadijoje, kai tarybos nariai pristato išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
„Jeigu dokumente nėra būtinųjų rekvizitų, ar tie čekiai yra su kelių minučių skirtumu skirtingose degalinėse, apskaitos darbuotojas neturi teisės priimti tokio dokumento, nes jis neatitinka [tvarkos]. Filtras, kuris nesuveikė, yra būtent administracijos direktoriaus pavaldume esantis finansinės apskaitos skyrius, kuris ganėtinai lengvai priėmė dokumentus, kurie visiškai neatitinka ir kurie negali būti“, – dėstė G. Radavičius.
Jis atmetė kritiką, jog savivaldybių kontrolieriai kontroliavo per mažai.
„Iki 2023 metų yra atlikta 15 auditų-patikrinimų: keturi buvo susiję su darbo užmokesčiu ir buvo pataisyti net ir reglamentai <…>. 11 tarnybų buvo atlikę šitos srities auditus dėl išlaidų. Pastabos tokios, kokios ir iškilo. Pacituosiu dabar Ignalinos rajono audito ištrauką: kvitus už degalus pateikdavę asmenys, neturintys automobilio ar net vairuotojo teisių, būdavo pateikiamos panaudos sutartys, kad juos veža kiti asmenys <…>, pateikdavo ne to mėnesio [duomenis], imdavo išlaidas ir tada, kai būdavo tarybos nario nedarbingumas. Filtras tikrai nesuveikė“, – pripažino asociacijos vadovas.
Šiais metais, pasak jo, atliekama apie 20 auditų-patikrinimų.
„Priimu kaip pastabą, taip, kad mes tą mažai viešinam, bet darbas buvo atliekamas ir darbas yra atliekamas“, – tikino G. Radavičius.
A. Petrošius: požiūris pasikeistų, jei ir kontroliuojančios tarnybos susimokėtų
Išgirdęs visa tai Seimo konservatorius A. Petrošius pasipiktino.
„Veidas daug ką išduoda, negaliu nuslėpti nuostabos, nes čia dabar žaidžiam žaidimą, kad kalti visi aplinkui, visi dirbam, o turim situaciją, kada – trys kontrolės mechanizmai ir nė vienas nesuveikė – nei Vyriausybės atstovai, nei savivaldybės kontrolieriai, nei vidaus auditoriai. Nė vienas mechanizmas neįsijungė dėl dalykų, kurie visiems buvo žinomi, kad taip yra, – kalbėjo Seimo narys. – Dabar visi kažko nepadarė, bet tik ne mes. Ar tikrai?“
Jis pasiūlė ir kontroliuojančioms institucijoms prisidėti prie tarybų narių, kurie grąžina savivaldybėms negalimas pagrįsti išlaidas.
„Aš įsivaizduoju, kad visiškai požiūris į darbą pasikeistų, jei ne galvos lakstytų ir tam tikri atskiri tarybų nariai grąžintų pinigus, o solidariai paimtų iš tų subjektų, kurie turėjo kontroliuoti, ir kartu turėtų prisidėti prie tų sumų grąžinimo“, – dėstė A. Petrošius.
„Taip, nebaigtinis sąrašas yra problema, bet akivaizdu, kad problema buvo teisėtumo dalykai – čia pagrindinė. Man tikrai šiandien norėtųsi girdėti, ne ką mes padarėm ir kaip mes čia kontroliavom, nes apie jokias kontroles nebuvo žinoma ir kažkaip šitos kontrolės viešumos nepasiekdavo <…>.
Man norėtųsi vertinimo, ką mes turėtum šiandien dienai daryti, kad galvos nelakstytų, nes jeigu visi dirbome gerai, tai nelabai suprantu, kodėl tos galvos laksto, kodėl toks spaudimas didelis ir tarybų nariai turi grąžinti tuos pinigus“, – su įkarščiu kalbėjo A. Petrošius.
Sureaguodamas į tai, G. Radavičius pasvarstė, kad lėšas, skirtas kanceliarinėms išlaidoms, tarybų nariai naudojo kaip darbo užmokestį.
G. Radavičius: tikslinga didinti tarybos narių atlyginimą
Jis siūlė įpareigoti savivaldybės aprūpinti tarybos narius kanceliarinėmis prekėmis, o visa kita turėtų apsimokėti pats tarybos narys iš užmokesčio.
„Matyt, būtų tikslinga padidinti tą atlyginimą, į kurį būtų integruojamos ir tos jo patiriamos kanceliarinės, pašto ar įmaučių pirkimo išlaidos“, – teigė G. Radavičius.
Priedus prie darbo užmokesčio, pasak jo, reikėtų diferencijuoti pagal savivaldybių dydį.
Atsakydama į A. Petrošiaus priekaištus, D. Kerekeš pabrėžė, kad Vyriausybės atstovai politiniu, ekonominiu ir finansiniu aspektu tarybų narių veiklos nevertina.
„Ar tikrai teisėtai, efektyviai, pagrįstai naudojamos lėšos, tai jau yra savivaldybių kontrolierių įgaliojimai ir funkcija“, – sakė ji.
Vadovė aiškino, kad ir tose savivaldybėse, kur buvo renkami „čekiukai“ ir kur nebuvo, situacija yra tapati, tai yra tarybų nariai lėšų naudojimu piktnaudžiaudavo.
„Jeigu savivaldybės pačios neatranda būdų, kaip kontrolės mechanizmą susidėlioti, kokią atskaitomybę susidėlioti, reikia padėti jiems tą padaryti, o tą geriausiai galėtų sudėlioti įstatymų leidėjas per reglamentavimą – aiškesnį, detalesnį, konkretesnį“, – ragino D. Kerekeš.
D. Budnikienė: kiekvienais metais netikriname
A. Petrošius su pastaba apie „čekiukus“ nesutiko. Anot jo, ten, kur jie buvo renkami, galima užtikrinti kontrolę.
„Nes bent jau ten, kur buvo teikiami čekiai, mes turime galimybę kontroliuoti ir matyti, kad buvo 15, 20, 30 kuro kortelių <…>. O ten kur nebuvo, nepykit, jūsų atsakomybė buvo pamatyti šituos dalykus“, – piktinosi politikas.
Mišrios Seimo narių grupės atstovė stojo ginti D. Kerekeš: Vyriausybės atstovai, pasak jos, čia „nieko nuveikti negali“, tik prižiūrėti, ar reglamentai savivaldoje atitinka įstatymus.
Į diskusiją įsitraukusi Vidaus auditorių asociacijos vadovė, Prienų rajono Centralizuoto vidaus audito skyriaus vadovė Dainora Budnikienė aiškino, kad auditai savivaldoje atliekami pagal nustatytas rizikas.
„Mūsų savivaldybėje buvo vertinamos transporto išlaidos, buvo vertinama kažkuriais metais ir didelių nukrypimų nebuvo. Mes vertinam, be abejo, ir kontrolieriai tą vertina, užtat prašome aiškesnio reglamentavimo“, – sakė ji ir pripažino, kad tarybos narių išlaidų auditai nėra atliekami kiekvienais metais.
Vertindamas tai, kas buvo išsakyta, Seimo demokratas Domas Griškevičius darė išvadą, kad kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimas turi būti glaudesnis, auditų ataskaitos turi būti geriau viešinamos.
„Akivaizdu, kad tai – pamoka ne tik politikams dėl priimamų tvarkų, bet taip pat ir kontroliuojančioms įstaigoms“, – sakė parlamentaras.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas diskusijas dėl išmokų savivaldybių tarybų nariams reglamentavimo pradėjo po to, kai imti viešinti galimo piktnaudžiavimo išmokomis savivaldoje atvejai.
Siekį pateikti ir siekti priimti savivaldybių tarybų veiklos išlaidų reglamentavimo pokyčius, kurie įvestų bendrą skaidrumo ir atskaitomybės standartą visose Lietuvos savivaldybėse, iškėlė didžiausią frakciją Seime turintys konservatoriai.
Jie, norėdami „perkrauti sistemą“, taip pat ketina inicijuoti Seimo pirmalaikius rinkimus, o jei tam nebus pritarta, atsistatydinti planuoja Vyriausybė. Lietuvoje savivaldybių tarybų nariai turi teisę tiek į atlyginimą, tiek į išmokas, susijusias su pareigų atlikimu, kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms panašioms prekėms ar paslaugoms.
Pagal įstatymą, tarybos nario atlyginimas privalo būti apskaičiuojamas ne mažesniu negu 0,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžiu ir ne didesniu negu 1 VMDU dydžiu.
Opozicijos lyderis, komitetų ir komisijų pirmininkai bei jų pavaduotojai gauna priedus. Konkrečius atlyginimus už tarybos nario faktiškai išdirbtą laiką pasitvirtina pačios savivaldybės.
Pačios savivaldybės taip pat sprendžia ir dėl išmokų, susijusių su pareigų atlikimu, dydžio, kompensuotinų išlaidų tipų. Įstatyme nėra įtvirtintas nei maksimalus leistinas išmokos dydis, nei baigtinis sąrašas išlaidų, kurioms kompensuoti gali būti skiriama išmoka.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
