Tam, kad pasikeistų Seimas, reikia, kad už tai balsuotų bent 85 parlamentarai iš 141. Šiuo metu ne visos Seimo frakcijos turi sprendimus dėl pirmalaikių rinkimų, bet skepticizmo šiuo klausimu daugiau nei palaikymo.
Valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), siekdami perkrauti politinę sistemą, pasiūlė surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Priėmus tokį sprendimą, naujo Seimo rinkimai turėtų būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius.
„Jei Seimas nepalaikytų pirmalaikių rinkimų paskelbimo, ministrė pirmininkė po NATO viršūnių susitikimo ketintų teikti savo atsistatydinimą“, – dėstoma TS-LKD pranešime žiniasklaidai.
E. Gentvilas: mums tai nepriimtina
Koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis tokiai įvykių eigai nepritaria.
Pirmiausia, anot Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, Vyriausybė galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
„Bet, kaip aš suprantu, konservatorių strategija yra tokia: vis tik pasiekti pirmalaikius Seimo rinkimus, o kad tai būtų pasiekta, jokių pasitikrinimų Seime nenorės, nes gali gauti pasitikėjimą. Tai pasirengimas atsistatydinti yra. Mums tai nėra priimtina. Mes manome, kad sunkiai suprantama, kodėl kolektyvinė atsakomybė taikoma visai kitai institucijai, o ne tai, kur prasidėjo problemos“, – Delfi komentavo E. Gentvilas.
Kiti koalicijos partneriai Laisvės partija pranešė palaikanti Vyriausybės „perkrovimo“ galimybę, o taip pat – galimybę rengti pirmalaikius rinkimus.
„Pirmalaikiai rinkimai yra galima ir reali situacijos sprendimo alternatyva, tačiau turi būti naudojama tuo atveju, jeigu visos kitos priemonės yra neveiksmingos.
Pirmalaikiai rinkimai taip pat gali tapti nauja galimybe Laisvės partijai sutelkti didesnį visuomenės palaikymą progresyviai ir racionaliai liberaliai politikai Lietuvoje, kuri šiandien stokoja politinio palaikymo“, – dėstoma Laisvės partijos valdybos pozicijoje.
G. Paluckas: idėją dėl pirmalaikių rinkimų reikėtų remti
Delfi kalbintas opozicinės socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas taip pat teigė, jog paremtų pirmalaikių rinkimų iniciatyvą. Nors, anot jo, nei frakcija, nei partija bendros pozicijos šiuo klausimu dar nėra suformavusi.
„Mes, kai ateis laikas, rinksimės, diskutuosim, bet aš savo ruožtu mėginsiu tiek partiją, tiek frakciją įtikinti, kad jeigu žmonės nepakelia atsakomybės ir nori mesti naštą, ir tą pasitikėjimą, kurį jiems buvo suteikusi visuomenė, tai negi įkaitais laikysi – prievartinis darbas draudžiamas. Tai, matyt, reikėtų palaikyti tų priešlaikinių rinkimų idėją ir, matyt, kuo greičiau, tuo geriau, ilgai netampant viso proceso svarstant apie tai ir diskutuojant. Galų gale, yra krūva visokiausių reformų, ekonomikos padėtis banguojanti, NATO viršūnių susitikimas – to aiškumo reikia kuo greičiau“, – dėstė politikas.
Kalbėdamas bendrai, jis stebėjosi konservatorių laikysena:
„Yra labai keista, nes paprastai viskas vyksta atvirkščiai: dėl kažkokių priežasčių griūna Vyriausybė, nepavyksta suformuoti naujos, nelieka valdančiosios daugumos, nauja nesusikuria ir tada vyksta priešlaikiniai rinkimai. Pas mus čia viskas atvirkščiai.“
V. Fiodorovas: konservatoriai bando išsivynioti
Kitų opozicinių frakcijų atstovai apie siūlymą rengti pirmalaikius rinkimus kalbėjo labiau neigiamai.
Darbiečių frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo nuomone, konservatoriai, siūlydami rengti pirmalaikius rinkimus, bando „išsivynioti“.
„Viskas panašu į tokį tradicinį konservatorių žaidimą – pagąsdinsim, parodysim, kad mes čia esam vieninteliai svarbūs, šiek tiek nukreipsim dėmesį nuo komunikacinės krizės, į kurią jie įkrito. Praėjusią savaitę jie padarė labai daug klaidų, tai, matyt, dabar bando kažkaip išsivynioti“, – Delfi sakė jis.
Darbiečiai, pasak politiko, dar spręs, ar remti pirmalaikių rinkimų idėją: „Turime prezidiumo posėdį ir nuspręsim. Tokių išreikštų nuomonių neturime dar, norime padiskutuoti prezidiume ir išankstinės nuomonės neformuoti.“
S. Skvernelis: darysime viską, kad pokyčiai įvyktų
Dėl savo pozicijos antradienį ketina apsispręsti ir demokratai.
„Rytoj mes turim frakciją, o paskui partijos valdybą“, – Delfi teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Visumoje manome, kad pokyčiai reikalingi ir darysime viską, kad jie įvyktų“, – pažymėjo jis, nors konservatorių siūlymu nusistebėjo.
Politiko nuomone, ne Seimas turėtų pasikeisti, o Vyriausybė.
„Stebina šitos dūmų uždangos taktika – ne Seimas kažko nepadarė ar prisidirbo, o Vyriausybė. Tai turėtų, pirmiausia, Vyriausybė atsistatydinti. Ir jeigu nesugebės suformuoti niekas Vyriausybės, tada reikėtų balsuoti dėl Seimo pirmalaikių rinkimų. Toks kelias yra konstituciškas ir racionalus, – dėstė S. Skvernelis. – Renkantis kitokį kelią atrodo, kad bandoma išgauti laiko, randama priežasčių, bandoma prisidengti NATO [viršūnių susitikimu], nors ir pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimas nieko, jokios įtakos nedaro – nei Seimas tampa laikinas, nei Vyriausybė netampa laikina. Vyriausybė tampa laikina tik po to, kai susirenka naujas Seimas ir jis prisiekia.“
A. Norkienė: rinkimai – kraštutinis sprendimas
Valstiečiai suformuoti poziciją dėl pirmalaikių Seimo rinkimų žada antradienį, Delfi teigė frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Bet turėjome frakcijos posėdį dar ketvirtadienį, kur diskutavome, kad reikia registruoti Seimo nutarimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Matome, kad dabar ne tik švietimo, bet ir kiti du ministrai personalinę atsakomybę nori permesti Seimui. Tai jeigu jau prisidirbot, būkite malonūs ir atsisakykit <…>.
Jeigu jau garbingai nori pabaigti kadenciją, dešiniųjų koalicija turėtų rasti, nemanau, kad nerastų žmonių, kad suformuotų naują Vyriausybę – tas pats G. Landsbergis, ta pati I. Šimonytė gali imtis lyderystės dar kartą, nereikia užsispirti ir sakyti, kad nepakeičiamų nėra“, – kalbėjo parlamentarė.
Jeigu kraštutiniu atveju reikės balsuoti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, ji svarstė, kad frakcija tam neprieštaraus: „Balsuotumėm. Bet kol kas negaliu kalbėti už visą [frakciją], galiu išsakyti tik savo asmeninę nuomonę.“
„Aš manau, kad tai (pirmalaikiai Seimo rinkimai – Delfi) yra kraštutinis [sprendimas] įvertinant visą geopolitinę situaciją ir rimtį visuomenėje. Aš nematau rimtų konservatorių prezidiumo argumentų, kodėl tai turi būti pirmas žingsnis. Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę, ir jeigu mes, Seimas, nepasitikime, galbūt formuojame kitą ir galbūt kraštutiniu atveju, taip, Seimas galime rengti priešlaikinius rinkimus.
Jeigu konservatoriai išsigando ir mato, kad per kadenciją jiems tikrai niekas nepavyko, tai tegul taip sąžiningai ir pasako – nepadarėm, manom, kad reikia priešlaikinių Seimo rinkimų“, – komentavo A. Norkienė.
Pirmalaikiai rinkimai įvyko tik kartą
Nors siūlymų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus buvo ne kartą, nepriklausomos Lietuvos parlamentarizmo istorijoje tokius pavyko surengti tik vieną kartą – 1992-aisiais, kai parlamento darbas gerą pusmetį buvo kone paralyžiuotas.
Reaguodamas į galimo piktnaudžiavimo išmokomis Kauno miesto savivaldybėje skandalą ir raginimus trauktis trims ministrams, penktadienį posėdžiavęs konservatorių prezidiumas suformavo tris sprendimus: konservatorių frakcijai Seime rekomenduota pateikti ir siekti priimti savivaldybių tarybų veiklos išlaidų reglamentavimo pokyčius, kurie įvestų bendrą skaidrumo ir atskaitomybės standartą visose Lietuvos savivaldybėse, artimiausiu įmanomu metu inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, tuo atveju, jei pastaroji iniciatyva nesulauktų palaikymo, svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Tokius planus patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO samito“, – sekmadienį žurnalistams komentavo premjerė, kurią cituoja LRT.
Daugiau šia tema
Balsavimas atviras
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pagal Vyriausybės įstatymą, atsistatydinus ministrui pirmininkui, taip pat Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe ar ministru pirmininku, turi trauktis ir visa Vyriausybė.
Ministras pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą prezidentui teikia rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybė gali atsistatydinti ministro pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį ministras pirmininkas tą pačią dieną įteikia prezidentui.
Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
