Įsėdus į automobilį, vieni be klausimų pirmiausiai čiumpa saugos diržą ir jį užsisega, o kiti numoja ranka – teisinasi, kad tai užtrunka dalį brangaus laiko, skundžiasi, jog diržai varžo, o kiti tikisi, jog nelaimės metu juos išgelbės kitos automobilio saugumo sistemos. Tiesa tokia, kad užsisegti diržą užtruksite vos kelias sekundes, ir tai jus apsaugos nuo traumų, kurios kankins visą likusį gyvenimą arba nuo blogiausio – mirties.
Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, nuo šių metų pradžios, iki balandžio 30 dienos, fiksuoti 6198 pažeidimai, kai saugos diržų nedėvi vairuotojai, 1280 pažeidimai, kai to nedaro keleiviai ir net 96 pažeidimai, kai buvo netinkamai vežami vaikai. Tai yra net 7574 kartai, kai eismo įvykis galėjo baigtis tragiškai. Kelių eismo taisyklės nurodo, jog saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per dubenį (juosmenį) arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
Dažniausios traumos
Kaip nurodo LSMU Kauno klinikų Skubios medicinos gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas, dažniausiai patiriamos traumos, kai automobilyje žmonės nesegi saugos diržų, yra galvos ir kaklo. Taip pat dažnos ir vidaus organų pažeidimų traumos. Eismo įvykio metu, žmogų veikia didelė kinetinė energija ir jis labai dideliu greičiu trenkiasi į įvairius automobilyje esančius daiktus arba gali išskrieti pro bet kurį automobilio langą.
„Jeigu tu judi 100 km/val. greičiu ir automobilis staigiai stoja smūgio metu, tai automobilyje esantis žmogus skrieja kaip raketa. Nesegint saugos diržo, sunkiausiai ir ilgiausiai gyjančios yra galvos ir stuburo smegenų traumos. Patyrus tokią traumą, sėkmingu atveju, žmogus turės iš naujo mokytis kalbėti, vaikščioti, savimi pasirūpinti. Gali būti ir taip, jog visą likusį gyvenimą teks sėdėti vežimėlyje arba būti priklausomu nuo kitų. Artimieji turės keisti sauskelnes, negalėsi pats pavalgyti ar nuvykti į parduotuvę. Saugos diržas tikrai gali padėti išvengti tokios ateities.
Eismo įvykių metu taip pat patiriamos vidaus organų traumos. Pilvu ar krūtine trenkiamės į kietus, automobilio viduje esančius daiktus, tai gali būti tokie pažeidimai, kaip kepenų, blužnies, pasaito plyšimas, kurie yra nedelsiant operuojami, blužnis šalinama. Gali būti ir širdies sumušimai, gali trūkti plaučiai, pleuros ertmė pradeda pildytis oro, tada žmogus pradeda dūsti, susidaro gyvybei pavojinga būklė, kuomet reikia tą orą išleisti kuo skubiau“, – dėl neužsegto saugos diržo, tragiškas pasekmes vardijo P. Blažauskas.
Anot gydytojo rezidento, dažnas pasiteisinimas, jog gale saugos diržo nereikia, nes neva ten esi saugesnis – yra mitas. Nėra skirtumo, ar žmogus sėdi gale ar priekyje, nes smūgio metu automobilis staigiai sustoja, o jame esantys žmonės dideliu greičiu sviedžiami į priekį ir gyvybei pavojingos traumos yra neišvengiamos.
Svarbu tinkamas naudojimas
Automobilio saugumą užtikrina įvairios sistemos, tokios kaip oro pagalvės, sėdynės atlošai, saugos diržai ir kt. Tačiau, kaip užtikrina P. Blažauskas, saugos diržai saugo labiausiai. Verta pažymėti, kad labai svarbu juos tinkamai naudoti, nes kitu atveju, net ir prisegtas diržas gali neišgelbėti nuo nelaimės.
„Automobilio saugumas veikia kaip sistema. Tiek saugos pagalvės, tiek diržai, tiek teisingas atlošo pastatymas yra vienas vienetas, kuris apsaugo lengviausiai pažeidžiamą dalyką automobilyje – žmogų. Tačiau šios priemonės turi būti tinkamai naudojamos. Saugos diržas turi būti tinkamam aukštyje, apjuosti per petį, o ne per kaklą, ne po pažastimi. Jei diržas apjuos per dubens kaulą, o ne per pilvą, tai sužalojimai tikrai bus gerokai mažesni“, – teigė Skubios medicinos gydytojas rezidentas.
Svarbu nėščiosioms ir tėveliams
Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, jog vaikai, žemesni kaip 135 cm ūgio, lengvuoju ar krovininiu automobiliu privalo būti vežami prisegus jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Dalis tėvų daro klaidą manydami, jog mažą vaiką prisegus saugos diržu, skirtu keleiviams, aukštesniems, nei 135 cm., jis bus saugus ir išvengs sužalojimų eismo įvykio metu.
„Kai vaikas yra prisegtas suaugusiems skirtu automobiliniu saugos diržu, nors turėtų saugiai sėdėti jam skirtoje kėdutėje, avarijos atveju jis gali išslysti iš jį laikančio saugos diržo. Tai gali pasibaigti itin stipriais sužalojimais ar net mirtimi. Jei vaikas yra automobilio gale, stipraus smūgio metu, tikėtina, jog jis „perskris“ per sėdynių atlošus, taip dar papildomai į pakaušį sužalodamas priekyje sėdinti keleivį ar vairuotoją. Ta pati situacija gali nutikti ir vaikui sėdinčiam vaikams skirtoje kėdutėje, kai jos dirželiai tinkamai nesureguliuoti ir palikti laisvi“, – paaiškino vairavimo instruktorė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.
Klaidą kartais daro ir būsimos mamos, kai diržą segasi netinkamai, tikėdamos, jog per pilvą einantis saugos diržas apsaugos jas ir jų būsimus mažylius. Saugos diržas turėtų būti segamas pagal taisykles, kad geriausiai atliktų savo funkciją ir apsaugotų automobilyje esančius žmones.
Nekaltas pasivažinėjimas baigėsi tragedija
Automobiliui verčiantis, saugos diržas padeda apsisaugoti nuo rimtų traumų, nes žmogus juda kartu su automobiliu, o ne vartosi po jį, trankosi į įvairius paviršius ar yra išsviedžiamas iš automobilio.
„Dar mokyklos laikais, turbūt 12 klasėje, buvo vienas klasiokas, kuris su draugais rajone kažkur važiavo. Buvo ruduo, maždaug lapkritis, vyravo subjuręs oras. Klasiokas nevairavo, sėdėjo gale, bet vairuojantis asmuo labai išsigando kelyje pasivaidenusio gyvūno ir jie nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi.
Tas klasiokas buvo išsviestas pro šoninį automobilio langą, patyrė labai sunkią galvos traumą, jo būklė buvo stabilizuota, jis ilgai gulėjo komoje, bet niekada neatsigavo. Keletą metų tėvai jį dar slaugė, bet dėl eigoje prisidėjusių komplikacijų, jis galiausiai mirė“, – liūdnu prisiminimu pasidalijo P. Blažauskas.
Jis papildė, jog priekyje važiavę jaunuoliai segėjo saugos diržus ir patyrė, palyginus, minimalius sužalojimus bei liko gyvi.
Anot gydytojo rezidento, net važiuojant netolimą atstumą, labai svarbu užsisegti saugos diržą, nes negalime numatyti, kas gali atsitikti ir kokius manevrus padarys kitų automobilių vairuotojai.
„Čia yra tavo gyvybė, todėl turi ją saugoti ir branginti. Segėti ne tik saugos diržą, bet ir būti susikaupęs, nemaigyti telefono, neviršyti greičio, būti blaivus ir būti atsakingas“, – patarė P. Blažauskas.
