„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiandien įsigyti būstą lietuviams yra sunkiausia nuo finansų krizės, kuri buvo jau prieš daugiau nei dešimtmetį. Pasak jo, būsto kainos per keletą metų Lietuvoje didėjo daugiau nei 50 proc., o prie geros situacijos neprisideda ir kylančios palūkanų normos.
„Galimybės įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje yra labai sumažėjusios ir šiuo metu yra prasčiausiame lygyje nuo 2010 m., nuo pasaulinės finansų krizės. Pagrindinė to priežastis, nes būsto kainos didėjo neadekvačiai nuo 2020 m. Kainų augimas įsibėgėjo ir atitrūko nuo ilgalaikės tendencijos.
Nuo šio dešimtmečio pradžios, kainos visuose Lietuvos miestuose padidėjo daugiau nei 50 proc. Atlyginimai, žinoma, tiek nedidėjo, todėl mažino būsto įperkamumą“, – sakė ekonomistas.
Kaip tikino, būsto įperkamumą šiuo metu dar papildomai mažina ir didėjančios palūkanų normos.
„Vien dėl didėjančių palūkanų normų vidutinės būsto paskolos turėtojas šiemet papildomai tam turi išleisti 3000 Eur“, – skaičiavo jis.
Ekonomistas lygino, kad mūsų kaimynėje Estijoje (Taline-red.) būsto įperkamumas taip pat nėra aukštas. Kiek geresnė situacija – Latvijoje (Rygoje-red.).
„Taline jis lygiai toks pat, kaip Vilniuje – yra ant įperkamumo ribos. Galima sakyti, kad vidutines pajamas gaunanti šeimas vos įperka vidutinį būstą. Tam, kad įperkamumas pagerėtų, būsto kainos turėtų sumažėti arba nesikeisti kelerius metus, kad pajamų augimas ir palūkanų normų mažėjimas jį padidintų.
Rygoje būsto įperkamumas yra aukštesnis, bet pagrindinė to priežastis, kad būstas ten pigesnis, nes didžioji dalis – senos statybos būstai“, – lygino ekonomistas.
N. Mačiulis prognozavo, kad būsto įperkamumas turėtų didėti ir tai lems trys priežastys.
„Palūkanų normų pikas jau visai netoli ir, tikėtina, kad vasarą EURIBOR pasieks piką ir kitų metų pradžioje pradės mažėti. Kitas veiksnys, kuris didina įperkamumą, – augantis vidutinis darbo užmokestis, kuris didėja. I ketv. šiemet jis yra 15 proc. didesnis nei prieš metus.
Būsto kainos kol kas įveikia gravitaciją ir prieštarauja visiems ekonomikos ir fizikos dėsniams. Mes matome, kad kone visose valstybėse įvyko kainų korekcija, Švedijoje jos mažėjo 15 proc.
Ką matome Lietuvoje, Kaune kainos toliau didėja, o kituose Lietuvos miestuose per pirmus 6 mėn. išliko stabilios ir nesikeitė. Kadangi prognozuojame, kad šalyje šiek tiek didės nedarbo lygis, užsitęs ekonomikos nuosmukis, prie tokių aplinkybių būsto kainos turėtų koreguotis“, – sakė jis.
N. Mačiulis užsiminė, kad būsto kainos šiemet galėtų mažėti apie 5 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
