Pirmadienio vidurdienį Kauno hospiso pacientai su artimaisiais vyko į Kauno kolegijos Medicinos fakultetą. Čia jų laukė Reabilitacijos katedros studentai, pasirengę padovanoti atpalaiduojantį viso kūno, pečių ar rankų masažą. Iš viso pradžiuginti 5 pacientai ir 3 jų artimieji. Po seanso ėmė rinktis miestiečiai – visi norintieji masažo čia laukiami iki pat birželio 21 d., kol vyksta studentų praktika.
Masažavo studentai
Kineziterapijos ir ergoterapijos programų antro kurso studentams tai masažo praktika, o hospiso pacientams ir jų artimiesiems – galimybė atitrūkti nuo rutinos ir skirti laiko sau. Studentai dalį praktikos atlieka kolegijoje, o kitą dalį – pasirinktoje gydymo įstaigoje.
Kaip pasakojo Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Reabilitacijos katedros dėstytoja Diana Nemčiauskienė, su Kauno hospisu Kauno kolegija bendradarbiauja jau ne vienerius metus: studentai gali hospise savanoriauti, ten jie pasisemia klinikinės patirties, realios praktikos, taip pat ugdo empatiją, toleranciją.
„Sunku pacientams: jie visi paliatyvūs. Nelengva ir jų artimiesiems, nes turi atsisakyti savo kasdienybės, darbo, veiklos ir tapti slaugančiaisiais. Siekėme, kad bent valandą hospiso pacientai pailsėtų nuo ligos, o jų artimieji – nuo slaugos“, – sakė D. Nemčiauskienė, pažymėjusi, kad ji pati ketverius metus dirba hospise kineziterapeute.
Masažo procedūros buvo specialiai parinktos pagal pacientų galimybes ir poreikius: vieniems atliktas viso kūno masažas, kitiems masažuoti pečiai ar tik rankos. Norintiesiems atliktos parafino vonelės plaštakoms. Dėstytoja pažymėjo masažo naudą: atpalaiduojami raumenys, suaktyvėja kraujotaka, o dėl to spartėja medžiagų apykaita, gerėja deguonies įsisavinimas, emocinė būklė, bendra savijauta.
Ieškoti, kaip būti šalia kenčiančio
VšĮ „Kauno hospiso namai“ vadovė Kristina Krasko teigė, kad šiandieninės akcijos tikslas – ne tik suteikti masažo paslaugas pacientams, bet ir mokyti tuos, kurie eis prie pacientų. Kartu svarbu ieškoti, kaip aplinkiniams būti šalia kenčiančio žmogaus.
Šiuo metu Kauno hospisas turi 20 pacientų. Akcijoje dalyvauti buvo atrinkti tie, kuriems leidžia sveikata bei kuriuos galima transportuoti.
„Svarbu, kad žmogus gautų nors truputėlį laiko pailsinti nuo ligos išvargusį savo kūną, kad kažkas jį apkabintų, paglostytų. Šiandien pacientai buvo apgaubti rūpesčiu, meile. (…) Šiuo metu hospisas svajoja apie mobilias masažines lovas, kur būtų galima įkelti pacientus. Tai būtų didžiulė dovana, – geradarių dėmesio sulaukti viliasi K. Krasko.
Kauno hospise iki šių metų pradžios buvo vienas kineziterapeutas, tačiau nuo 2022 m. spalio pasikeitus paliatyviosios pagalbos įsakymui, kai kineziterapeutai buvo įtraukti į pagrindinę komandą, atsirado galimybė įdarbinti dar vieną kineziterapeutą. Prieš tai šią paslaugą pacientams teikti buvo galima tik rėmėjų dėka.
Laukiamiausi – kineziterapeutai
Anot K. Krasko, kineziterapeutas yra vienas laukiamiausių hospiso darbuotojų kiekvienuose namuose.
„Gali nereikėti psichologo, socialinio darbuotojo, bet kineziterapeuto – visada!“, – akcentavo K. Krasko. Ji pasakojo, kad kartais paciento būklė tokia sunki, jog neįmanoma teikti kineziterapeuto paslaugos, bet jis vis tiek ten vyksta. Randa kaip įgalinti, kad tik judėtų: liepia megzti megztinį, matuoti temperatūrą atėjus į virtuvę, rašyti ir pan.
Judėjimas palengvina paliatyviąją slaugą, o artimiesiems – priežiūrą.
„Judant ir organizmo skysčiai sparčiau juda, smegenys daugiau deguonies gauna, žmogus psichologiškai stipriau jaučiasi, kai dar aktyvus, dar gali išeiti į lauką. Kineziterapeutas siekia, kad žmogus ilgiau išsėdėtų neįgaliojo vežimėlyje ir galėtų išvažiuoti į lauką“, – kalbėjo Kauno hospiso vadovė.
Kineziterapeuto apsilankymus paskiria gydytojas, specialistas atvykęs įvertina, koks bus individualus paslaugų teikimo planas: nuo kelių kartų per savaitę iki karto per mėnesį.
Kineziterapeutai į namus atvyksta ne tik pas pacientą, bet ir pas jų artimuosius, atlikti pečių, kūno masažo.
„Pacientų artimieji labiausiai pervargę nuo ligos. Pirmiausiai jie galvoja: turiu pasirūpinti savo artimuoju, jei mane trumpam išleidžia bėgu į parduotuvę, vaistinę, nusiprausti, pavalgyti – aprūpinami tik pirminiai fiziologiniai poreikiai. O kalbėti apie laiką sau, masažą?..“, – realybę perteikė K. Krasko.
Pradžiugino rankų masažas
Kauno hospiso pacientė Daiva, serganti polineuropatija, atvyko į kolegiją neįgaliojo vežimėliu, su kvėpavimo aparatu. Jai buvo atliktas rankų masažas su parafino vonelėmis.
„Šiandieninė patirtis puiki, nuostabi. Masažistė Deimantė profesionali, draugiška. Jos kruopštus darbas padarė įspūdį“, – kalbėjo Daiva.
Moteris atviravo gyvenimą dalinanti į dvi dalis: iki ir po ligos.
„Mano liga suprantamiau tariant, kai periferiniai nervai nebeklauso smegenų komandų, nebeveikia. Pamažu man blogėjo nuo 2010-2011 m., kol atsidūriau reanimacijoje. Dabar atgimstu. Daugiausiai džiaugsmo teikia knygos. Ar aš laiminga? Taip! Laimės pojūtis – tai proto būsena. Jei sugebi protą suvaldyti, stumi nuo savęs negatyvias mintis ir keiti jas pozityviomis, tavo pasaulis tampa vienoks, jei nieko nedarai – kitoks. Nerimastingas protas gali išprovokuoti tai, ko tau visai nereikia“, – savidrausmę akcentavo Daiva.
Moteris atviravo, kad liga jai davė neįkainojamą unikalią patirtį.
„Praeitas mano gyvenimas buvo aktyvus socialiai, o liga mane visiškai išeliminavo iš socialinio gyvenimo. Tada turi pasirinkimą: gali su tuo susitaikyti ir susigyventi, priimti tą patirtį kaip duotą ir pilnavertiškai ją išgyventi, arba gali supykti, priešintis tam ir pasmerkti save pragarui. Kiekvienas renkasi pats. Man ši liga atvėrė labai daug pažinimo. Per savo pažinimą keičiu požiūrį į labai daug dalykų gyvenime, ko niekada nebūčiau padariusi, jei nebūtų buvę šitos ligos“, – kalbėjo Kauno hospiso pacientė Daiva ir akcentavo: „Laimingas esi ne dėl išorinių dalykų, laimingas žmogus yra tik dėl vidinių dalykų!“
Atitrūko nuo motinystės iššūkių
Kaunietė Monika į viso kūno masažą atvyko gavusi hospiso kvietimą, kaip sergančiojo artimasis. Jos 1 m. ir 3,5 mėn. dukrai Magdalenai pernai paskirta paliatyvioji slauga – mažylė turi daug įgimtų diagnozių. Moteriai ši išvyka suteikė galimybę atsipalaiduoti, atitrūkti nuo rūpesčių, o ir nuotaika pakilo.
„Keista, kad gali gauti ir tu pati, juk visą laiką dalini rūpestį ir dėmesį artimiesiems. Visgi, neramu, kaip dukra laikosi, nes jos situacija pablogėjusi. Ketvirtadienį grįžome iš ligoninės, kur praleidome pusantro mėnesio“, – pasakojo Monika.
Ką reiškia auginti paliatyviosios slaugos vaiką?
„Kiekvieną dieną mokaisi gyventi šia diena, šia akimirka, mokaisi neplanuoti, nes Dievas kitaip sureguliuoja. Dar nesusitaikiau, kad turiu kitokį vaiką… mokausi tą priimti ir gyventi su tuo“, – trumpam pritilo mama Monika ir tęsė: Daktarai į mažąją žiūri kaip į nepagydomą pacientę… Dukrytei suformuota tracheostoma, bandant išvežti į lauką su visais aparatais, yra ką veikti. Išmoksim gyventi ir taip, su iššūkiais!“, – tvirtai tarė mama Monika.
Jos pasiteiravome, kas pastiprina sergančių vaikų tėvus? Moteris vardino: bendruomenė, malda, tokią pačią patirtį turinčių tėvų palaikymas, priklausymas organizacijai „Vilties spindulėlis“.
Darydamas gera jaučiasi nuostabiai
Maždaug metus Kauno hospise savanoriavęs, o dabar čia pacientų vairuotoju dirbantis Martynas Ugianskas šiandien ne tik atvežė ligonius, bet ir padėjo juos užkelti į antrą kolegijos aukštą. Užkėlė ir pacientę Gražiną, nuo 2014 m. besinaudojančią vežimėliu.
„Kai yra kopiklis dažnai išvykstame, per savaitę bent porą kartų. Džiugina, kaip greitai vasara atėjo, medžiai sužaliavo, smagu būti lauke, o ne tūnoti kambaryje. Gyvenu penktame aukšte, be lifto, hospiso pagalba man būtina“, – kalbėjo moteris.
Ją užkėlęs Martynas pasidalino savo patirtimi.
„Kodėl čia esu? Atėjau iš didelio pragaro, mačiau visokį gyvenimą, bet Dievas davė galimybę gyventi, tada supratau, kad turiu padėti žmonėms. Vežioju ne tik pacientus, bet ir dovanėles prieš šventes ir kt. Stengiamės, kad žmonės, jaustųsi pilnaverčiai. Mokausi neprisirišti, nes būna, susibičiuliauji, o po poros mėnesių žmogus iškeliauja. Skaudu… Turi išmokti pamokas“, – kalbėjo M. Ugianskas.
Iš pradžių į hospisą vyras atėjo padėti fiziškai, stengėsi nekalbinti pacientų. Paskui, kaip sako, perlipo per save ir pradėjo bendrauti. „Nežinau, kas gero gauna daugiau: aš ar žmonės. Darydamas gera žmonėms jaučiuosi nuostabiai“, – atviravo M. Ugianskas.
Masažuos visus norinčius
Apie penkiolika studentų kasdien 12-18 val. iki birželio 21 d. masažuos visus norinčius. Užsiregistravusiųjų jau nemažai: šią savaitę rezervuota 50 proc. vietų. Greičiausiai ištirpsta 12 val. laikas masažui bei vakarinis metas.
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Reabilitacijos katedros dėstytoja D. Nemčiauskienė vardino populiariausius masažus: viso kūno masažas, limfodrenažinis masažas, „Bemer“ terapija, parafino vonelės su rankų masažu, pečių ir nugaros masažas. Atliekamas ir kūno kompozicijos vertinimas, kur pateikiamas raumenų, riebalų kiekis, medžiagų apykaitos amžius ir kiti svarbūs rodikliai.
Už masažus imamas simbolinis mokestis (už priemones). Į procedūras priimami tik pilnamečiai.
Kaip pasiruošti masažo procedūrai? Rekomenduojama ateiti praėjus kelioms valandoms po valgymo, nes teks ilgą laiką gulėti ant pilvo.
Norintieji masažo turi registruotis šiuo numeriu: 8-37 322 847 (skambinti Kauno kolegijos darbo metu).
Daugiau informacijos apie masažus čia.
